Dar šių metų pavasarį pasiūliau mažinti vienkartinių indų naudojimą restoranuose ir kavinėse. Įstatymo projekte dėsčiau, kad vienkartinių indų nebus galima dalyti neatlygintinai, o vartojimui vietoje maitinimo įstaigos privalės pasiūlyti ir daugkartines alternatyvas. Šiandien pataisą siūlau plėsti – registravau naujus pasiūlymus dėl vienkartinės taros ribojimo masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose.
Gėrimus ir maistą patiekiant vienkartinėje taroje renginių, pavyzdžiui koncertų, mugių metu, susidaro labai dideli atliekų kiekiai, kurių būtų galima išvengti. Šios atliekos dažniausiai negali būti perdirbamos, dėl jų užterštumo, ribotų rūšiavimo praktikų bei kombinuotos pačios pakuotės sudėties. Be to, tai sukelia šiukšlinimo ir aplinkos užterštumo riziką, papildomas problemas renginio organizatoriams ir nemalonius pojūčius renginio lankytojams.
Registruoti pakeitimai numato draudimą viešojo maitinimo paslaugą teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims masiniuose renginiuose parduoti ar dalinti vienkartinius plastikinius gaminius maistui ar gėrimams patiekti. Draudimas nebus taikomas, jei pardavėjas taikys užstatą ir laikysis iš vartotojų susigrąžintų pakuočių apskaitos tvarkos. Tai sudarytų paskatas kurtis užstato sistemoms, siūlyti daugkartinius sprendimus ar kitaip skatinti tvaresnį vartojimą.
Šalia masinių renginių turime ir dar vieną akivaizdžią problemą – šiukšlėmis nusėti mūsų paplūdimiai ir populiarios pakrantės. Valstybinės institucijos pastaruosius 3 metus vykdė paplūdimių taršos šiukšlėmis monitoringą ir nustatė, kad 100 m paplūdimio ruože vidutiniškai aptinkama 109 vnt. šiukšlių. Daugiausiai jų aptinkama Palangos paplūdimyje – vidutiniškai 184 vnt./100 m, mažiausiai – Nidos paplūdimyje – vidutiniškai 49 vnt./100 m. Taip, dalis šių šiukšlių yra nuorūkos, bet daug ir plastiko ar kitų pakuočių atliekų. Draudimas paplūdimiuose pilstyti gėrimus ar dėti maistą į vienkartinius plastikinius indus spręstų šią problemą iš esmės.