Neseniai persukome laikrodžius į žiemos laiką. Esant didelėms elektros kainoms, pasidarė ir smalsu, ir aktualu pasitikrinti, kiek tai mums padės sutaupyti. Paieškojus internete, atsakymas trumpas ir paprastas – nepadės 🙂
O ką rodo Lietuvos elektros energijos vartojimo tendencijos? Štai Litgrid pateikia tokius išskaičiuotus duomenis – jie įvertina elektros gamybą, eksportą/importą, ir atmeta Kruonio HAE darbą. Kadangi 2022 m. dar pilnų duomenų nėra, tai pasitikrinau 2021 m. duomenis – palyginau tas pačias savaitės dienas iki ir po laiko persukimo. Pirmadienio ir antradienio grafike nėra, nes tuomet lygintume lapkričio 1 d. ir lapkričio 2 d. (nedarbo dienos) su praėjusios savaitės darbo dienomis.
Nusipaišius kasvalandinius vartojimo duomenis matome, kad įvedus žiemos laiką vakarinis pikas šiek tiek paankstėja – bet kartais reikia labai jau pasistengti, kad tą piko paankstinimą pamatytume 🙂 Rytinio piko pokyčius dar sunkiau pamatyti. Be abejonės, kadangi net ir per savaitę dienos ilgumas sutrumpėja apie 30 minučių, tai dviejų identiškų dienų palyginimui rasti beveik neįmanoma.
Natūralus kitas žingsnis – pasižiūrėti, o kaip priklauso elektros suvartojimas nuo dienos trukmės. Ir, panašu, kad būtent po žiemos laiko įvedimo net ir vizualiai elektros suvartojimas kyla kur kas sparčiau nei iki žiemos laiko įvedimo. Grafike žemiau labai gražiai atsiskiria žiemos laiko persukimas – kadangi dienos trumpėja sulyg kiekviena kalendorine diena, tai net ir vizualiai pasimato lūžis, kad po žiemos laiko įvedimo energijos suvartojimas sparčiai kyla.
Kaip galima rasti ir kituose tyrimuose, žiemos laiko įvedimas šiek tiek padeda sutaupyti elektros energijos apšvietimui, tačiau padidina išlaidas energijai. Remiantis greita interneto šaltinių apžvalga, apšvietimui sutaupoma apie 0.5-1%, o šildymui – padidėja apie 5%. Kadangi mūsų lemputės tampa vis taupesnės, šilumos energijos sąnaudų svoris kiekvienais metais vis didėja. Šitas poveikis, panašu, pasitvirtina ir Lietuvoje.
Teoriškai, galima suvarstyti, kad po žiemos laiko įvedimo taip pat atvėsta oras, o šildymui reikalinga energija didėja eksponentiškai ir lūžis įvyksta dėl to. Pavyzdžiui, temperatūra toliau mažėja tiesiškai kaip ir iki žiemos laiko įvedimo, tačiau šilumos siurblių ir kt. šilumos šaltinių efektyvumas krenta ir matomas energijos suvartojimo didėjimas tai atspindi. Tačiau tai, kaip pasimato lūžis grafikuose būtent po žiemos laiko įvedimo, labiau kelia įtarimų, kad būtent šviesaus paros meto pasikeitimas pareikalauja daugiau šilumos energijos.
Kas toliau? Matyt, dar daugiau tikslumo įvestų papildomi duomenys apie temperatūrą (jei kas žinote, kur gauti kiekvienos dienos lauko temperatūrą, parašykite komentaruose 🙂 ). Na, ir dar reikės palaukti, kada vėl grįšime prie vasaros laiko ir, radus laiko, pasižiūrėti, kokius energijos suvartojimo pokyčius tai atneša.. Galbūt turite pasiūlymų, kaip patobulinti šiuos grafikus?
Jei turite laiko ir noro – daugiau grafikų apie žiemos laiko įvedimą iš 2018, 2019, ir 2020 m. – žemiau. Tačiau, mano galva, jie iš principo atkartoja tuos pačius pastebėjimus.
