Su kolegomis Seime įregistravome įstatymų projektų paketą, papildantį kovą su išaugusiomis energijos kainomis. Pataisomis siūlome nuo 30 iki 70 proc. padidinti valstybės paramą už mažosios renovacijos – vamzdynų ir šilumos mazgų atnaujinimo darbų – įgyvendinimą daugiabučiuose, taip efektyviai atliepiant daliai Lietuvos gyventojų kylančius iššūkius dėl augančių šildymo energijos kainų.
Energijos kainų sumažinimui ir kompensacijoms skiriame bene pusę milijardo eurų, ir to užteks tik iki metų pabaigos. Ilgai kompensuoti tokias sumas bus didžiulis iššūkis Lietuvai, todėl neįsivaizduoju, kaip be skubių investicijų į paprasčiausią šilumos sistemų sutvarkymą galėtume atlaikyti užgriuvusias energetikos kainų negandas.
Visų pirma, tai – tikslinga ir taikli parama, padėsianti visiems daugiabučių gyventojams, ypatingai – tiems gyventojams, kurių šildymo sąnaudos didžiausios. Lietuvoje yra apie 3 tūkst. daugiabučių su senais, neautomatizuotais šilumos mazgais. Tai reiškia, kad apytiksliai net kelių šimtų tūkstančių gyventojų (skaičiuojant vidutiniškai kiekviename daugiabutyje po 30 butų ir 2,5 gyventojo viename bute) šildymo sąskaitos galėtų sumažėti.
Be to, šilumos punktų įrenginių ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimas, lyginant su pilna viso namo renovacija, yra santykinai nedaug laiko ir finansinių sąnaudų reikalaujantis procesas. Darbai užtrunka apie savaitę ir gali kainuoti nuo 13 tūkst. eurų, priklausomai nuo rinkoje vyraujančių reikiamų žaliavų kainos. Apskritai, mažoji renovacija – finansiškai greitai atsiperkanti investicija. Atlikus reikiamus renovacijos darbus, butuose šilumos energijos sutaupymai siekia apie 15 – 30 procentų. Jei Seimas pritars projekte siūlomai 70 proc. valstybės paramai, esant dabartinėms šilumos kainoms, investicija daugiabučių gyventojams galėtų atsipirkti per metus.
Siūlomos pataisos apima ne tik valstybinės kompensacijos didinimą, bet ir sprendžia problemas, metai iš metų stabdžiusias įgyvendinti tokią šilumos mazgų renovaciją. Projekte numatomos ir naujos pareigos šilumos tiekėjams informuoti apie neefektyvius daugiabučius, taip pat sureguliuojami nuosavybės santykiai daugiabučių bendros nuosavybės atžvilgiu bei suteikiama galimybė valstybės paramą panaudoti ir tada, kai dalies vamzdynų savininkai yra šilumos tiekėjai.
Įstatymų projektų paketą teikiu kartu su Energetikos ministru Dainiumi Kreiviu bei Seimo nariais Romualdu Vaitkumi, Tomu Tomilinu ir Ieva Pakarklyte.
Susijusios naujienos:
Jūsų laiptinėje pakeitė veikiančią lemputę? Arba daugiabučių namų administravimo ypatumai..
Daugiabučių administravimas – dėl ko skundžiasi miestiečiai?
5 klausimai dėl atliekų deginimo politikos, kuriuos pamiršome užduoti
Kiek Lietuvoje gyventojų – 2,9 ar 3,2 mln? Arba kaip Vilnius milijonus prarado…
