Kas yra mikroplastikas?
Dešimtys skirtingų formų ir būdų, kaip galite su juo susidurti. Labiausiai mums girdėti, ir gal labiausiai užkliūvantys (literaliai), yra mikroplastiko priedai į kosmetikos produktus. Ir ne bet kokie priedai, bet pakankamai aiškiai matomi blizgučiai ar abrazyvinės dalelės, skirtos odos šveitimui. Tačiau šie priedai kosmetikoje sudaro tik nedidelę dalį bendro į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekio. O ir jų šiuo metu jau smarkiai sumažėję pačių kosmetikos gamintojų iniciatyva – man asmeniškai jų pavyko aptikti tik keliuose gaminiuose iš Rytų šalių gamintojų.
Kiti svarbūs mikroplastiko šaltiniai – dylančios automobilių padangos, besidėvinti guma sporto aikštelėse (dažnai gaminama perdirbtų padangų), dirbtinė futbolo aikščių danga. Taip pat mūsų sintetiniai drabužiai, iš kurių, po skalbimo, mikroplastiko dalelės patenka į nuotekų valymo įrenginius, o iš ten, nes jų neįmanoma sugaudyti – į mūsų vandens telkinius. Beje, rinkoje galite nusipirkti mikroplastiko filtrų skalbimo mašinoms, aš vieną jų jau bandau.
O kur dar buitinė chemija, klijai, į kuriuos, norint sustiprinti jų poveikį, taip pat dedamas mikroplastikas. Mikroplastikas yra ir pesticidų bei herbicidų produktų sudėtinė dalis, jis užtikrina geresnį produkto įsisavinimą, ir, tiesą sakant, jam nelabai yra aiškių pakaitalų. Tad praktiškai, kur bepasisuksi – visur rasi mikroplastiko.
Ar mikroplastikas mums kenkia?
Yra mokslinių tyrimų, kurie patvirtina, kad mikroplastiko randama visuose vandens telkiniuose, vandens gyvūnuose, o taip pat – žmogaus kūne. Blogiausia, kad mes iš tiesų net gerai nežinome, su kuo susiduriame. Mokslininkai vertina, kad mikroplastikas dirgindamas audinius gali sukelti vėžį. Mikroplastikas netgi gali būti perduodamas per placentą besivystančiai gyvybei. Didesnės plastiko dalelės pavojingos dėl jų cheminio toksiškumo. Mikroplastikas yra ir dalis junginių, kurie trikdo hormoninės sistemos veiklą.
Tačiau galbūt vertėtų pasakyti, kad nėra galutinio ir nenuginčijamo verdikto, koks yra mikroplastiko poveikis ir sukeliama žala žmogaus organizmui. Visgi, mokslininkų nerimas – didelis. Teko skaityti ir skeptikų nuomonę. Jų vertinimu, dulkės ir mikrodalelės egzistavo visada ir nuolat patekdavo į mūsų plaučius ir audinius. Mikroplastikas, skeptikų akimis, tik dar viena iš tokių dalelių. Bet bėda tame, kad minėtos kietos mikrodalelės egzistuoja jau seniai ir mes daugmaž žinome, kada dulkės ir smogas pavojingas, o štai koks bus mikroplastiko poveikis, kurio anksčiau gamtoje nebuvo – pasakyti negalime.
Naujos taisyklės ES
Europos cheminių medžiagų agentūra apskaičiavo, kad ES kasmet į aplinką patenka daugiau kaip 42 tūkst. tonų sąmoningai (!) naudojamo mikroplastiko. Dar 2021 m. rudenį buvau pateikęs projektą dėl gana stambaus dydžio mikroplastiko (ne didesnių kaip 5 mm dalelių) naudojimo kosmetikoje, siekiant mažinti sąmoningą ir bereikalingą jo dėjimą į higienos produktus.
Tačiau ES pagaliau susitarta dėl plataus mąsto mikroplastiko draudimo įvairiuose gaminiuose. Gaminiai, kuriuose pagal svorį yra bent 0,01% mikroplastiko, bus uždrausti. Tai milžiniškas posūkis, kuris, tikiuosi, turės rimtą poveikį. Dokumente teigiama, kad mikroplastiko patekimas į aplinką dėl šio draudimo sumažės net 70%.
Verta pastebėti, kad dabar dėmesys jau nukrypęs nuo gana stambių, plika akimi matomų mikrokaroliukų (angl. microbeads) kosmetikos produktuose. Būta ilgos diskusijos, koks galėtų būti mažiausias leistinas mikroplastiko dalelės dydis. Naujos ES taisyklės numato 0.1 mikrometro. Galbūt draustinas ir dar mažesnis mikroplastikas, bet kol kas jokios laboratorijos užtikrintai jo negalėtų aptikti. Be to, numatyta, kad, jei mikroplastikas ištirpsta, jis nebus draudžiamas. Šalia nustatyti ir kriterijai – per kiek laiko, kiek % mikroplastiko turi ištirpti, kad jį būtų galima laikyti tirpiu.
Taip pat draudžiami ir pailgi net iki 15 mm mikroplastikai, kurie dažniausiai naudojami klijuose. Taigi, pagalvota apie tikrai daug atvejų, o tai ne galo svarbu – ES bendroje rinkoje turi galioti vienodos ar panašios gamybos ir prekybos taisyklės.
Aišku, taisyklės gal ir subalansuotos, bet neapsieita be daugybės išimčių ir labai ilgų įsigaliojimo laikotarpių. Kai kurių gaminių atveju net 12-os metų… Įsitraukiau į diskusijas dėl Lietuvos pozicijos šiuo klausimu. Pasisakiau už trumpesnius pereinamuosius laikotarpius, bet kosmetikos ir buitinės chemijos pramonės atstovai mane sukritikavo, kad uždraudus mikroplastiką makiažo produktuose jau dabar, nuo alternatyvių medžiagų, moterys, naudojančios kosmetiką, tiesiog dustų nuo dulkių, nes nebūtų kaip pagaminti kosmetikos, kuri laikytųsi tiek pačiose pakuotėse, tiek uždėjus ant kūno. Nežinau ar man sakė tiesą, bet argumentas buvo panašus.
Taigi, galiausiai makiažo gaminiai tik po 8 metų bus įpareigoti ant produktų užrašyti: „Šiame gaminyje yra mikroplastiko” ir tik po 12 metų privalės mikroplastiko į gaminius nebedėti. Sporto aikštelių dangoms įsigaliojimas atidėtas 8 metams, kad dar būtų galima sudėvėti jau įrengtas aikšteles. Augalų apsaugos, pesticidų gaminiai irgi turi išimtis. Pramonėje mikroplastikas ir toliau bus naudojamas, nes, Europos Komisijos nuomone, pramonė turi galimybes apsisaugoti nuo mikroplastiko patekimo į gamtą.
Apibendrinant, mano pasiūlytas įstatymas pakeistas kur kas platesniu ir efektyvesniu ES reglamentu. Tačiau su didžiulėmis išimtimis ir atidėtu įsigaliojimo terminu, tad kova su mikroplastiku dar tikrai nesibaigia.
Įdomu, kada šios taisyklės pasieks Lietuvą ir ką nuspręs Seimas? Kviečiu prenumeruoti naujienlaiškį!
