Kaimynijų programa: kas tai ir kam ji skirta

Be jau kurį laiką vykstančių kiemų asfaltavimo, remonto darbų, liepos 26 d. Vilniaus m. savivaldybėje atlikome dar vieną žingsnį padedant daugiabučiams tvarkytis savo aplinką – patvirtinome kaimynijų programą. Tai ambicinga programa, kuriai, jei visos miesto kaimynijos joje sudalyvautų, prireiktų 100 mln. eurų. Pateikiu keletą programos pakeitimų (pasiūlytų pačių daugiabučių atstovų mūsų susitikime), pagrindinius klausimus / atsakymus ir išvardinu tolimesnius žingsnius programos įgyvendinime.

Šiai programai aptarti susitikome su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais – esu dėkingas už konstruktyvią diskusiją ir pastabas dėl paruoštos kaimynijų programos. Ši programa visiškai nauja ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Natūralu, kad jai įsibėgėti reikės laiko, greičiausiai bus reikalingi jos pakeitimai. Tačiau jau susitikime aptarėme ir pasiūlėme keletą programos patobulinimų. Kuriuos siūlymus nutarėme įtraukti, apibendrinu lentelėje.

Pasiūlymai dėl kaimynijų programos

PasiūlymasStatusasKomentaras
Programoje numatyti, kad pilotiniam programos bandyme gali dalyvauti iki 5 bendrijų (vietoj dabar numatytų 2).PriimtasAtsiradus didesniam susidomėjimui, numatyta galimybė jau dabar paraišką pateikti didesniam kaimynijų skaičiui -
nelaukiant pilotinio projekto pabaigos.
Programos apraše papildyti VšĮ 'Atnaujinkime miestą' funkcijas: „Įgalioti namų valdytojų atstovai (namų bendrijų pirmininkai, namų administratoriai ir kt.) gali inicijuoti kaimynijos ribų keitimą, kreipdamiesi į programos administratorių. Programos administratorius koordinuoja tokių prašymų gavimą ir derina jų įgyvendinimą su Miesto plėtros departamentu. Galutinį sprendimą dėl kaimynijos ribų priima Miesto plėtros departamentas.“PriimtasPadės daugiabučių atstovams bendrauti su savivaldybę 'vieno langelio' principu - t.y., dėl visų klausimų kreiptis į VšĮ 'Atnaujinkime miestą'.
Papildyti programos aprašo dalį „VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS FINANSAVIMO PANAUDOJIMO TVARKA“, numatant, kad regreso tvarka daugiabučių namų savininkams gali būti kompensuojamos sklypų formavimo išlaidos, bet ne daugiau kaip 3 proc. viso pagal programą gaunamo finansavimo.PriimtasPalengvins sklypų formavimą.
Numatyti išlyga, kad jei nepanaudojamos (nėra paraiškų) lėšos senų daugiabučių kaimynijoms atnaujinti, tai gali būti atnaujinamos ir naujesnių namų teritorijos.AtidėtasNuspręsta grįžti prie šio klausimo po pilotinių bandymų įgyvendinimo.
Pačiame sprendime numatyti, kad daugiabučių namams, susiformavusiams sklypą, nėra taikomas žemės mokestis arba nuomos mokestis dalyvavimo programoje metu. Iš dalies priimtasNuo nuomos mokesčio daugiabučiai yra atleisti, tačiau turi mokėti žemės mokestį (0.12%), jei sklypas priklauso nuosavybės teise. Savivaldybės teisės departamento nuomone, būtent sprendime dėl žemės mokesčio savivaldybė turėtų patvirtinti, kokį žemės mokestį taikyti daugiabučiams (bet ne Kaimynijų programoje). Žemės mokestis tvirtinamas kiekvienais metais.
Gavus bent vieno patalpų savininko prašymą, daugiabučių namų administratoriai yra įpareigojami organizuoti balsavimą dėl namo sutikimo dalyvauti kaimynijos programoje ir jungtinės veiklos ar naujo juridinio vieneto steigimo.NepriimtasSavivaldybės teisės departamentas pakomentavo, kad kai sprendžiami su bendrąja nuosavybe nesusiję klausimai, savivaldybė neturi įgaliojimų įpareigoti administratorių vykdyti tokių prašymų, kadangi administratoriai turi Vyriausybės nutarime Nr. 603 nustatytas konkrečias teises ir pareigas, kurių savivaldybė nei praplėsti, nei numatyti naujų negali.

Svarbiausi dalyvių užduoti klausimai

Diskusijoje buvo sulaukta daug klausimų, kas yra ta kaimynijų programa ir kaip ji veiks. Keli dažniausiai užduoti klausimai ir atsakymai į juos.

Kas ta Kaimynija? Ar jau yra susiformavusių/įkurtų?

  • Kaimynijos – nauja sąvoka, inicijuota ir įgyvendinta Vilniaus mieste. Kaimynijos ribas apibrėžia Vilniaus miesto Plėtros departamentas, apjungdamas funkciškai ir erdviškai susijusias teritorijas. Tačiau apibrėžti viso miesto kaimynijas yra didžiulė užduotis, kartais parengtos schemos gali neatitikti realaus funkcinio namų integravimo. Todėl yra pasiūlyta, kad daugiabučių namų atstovai gali kreiptis į VšĮ Atnaujinkime miestą (kuri prašymą derins su Plėtros departamentu) su siūlymu keisti kaimynijos ribas.

Kokio procento namo gyventojų pritarimo reikia?

  • Kiekvienas kaimynijos namas balsavimą vykdo Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Kad kaimynija galėtų pateikti paraiška, kiekviename iš jos namų turi pritarti daugiau kaip pusė savininkų turi pasisakyti UŽ: (1) dalyvavimui programoje, (2) sklypo suformavimui (jeigu nėra), (3) projekto patvirtinimui ir įgyvendinimui.

Kam tiksliai pritaikyta programa?

  • Labiausiai jį orientuota į renovuotus daugiabučius namus, kurie senesni nei 15 m. – padėti jiems susitvarkyti su teritorija.

Koks konkretus piniginis savivaldybės indėlis į projekto vykdymą? Ką galima nuveikti už skiriamą sumą? Kiek daugiabučiui namui gali kainuoti automobilių parkavimo vietų įrengimas?

  • 10 eur / 1 teritorijos kv.m. Pavyzdžiui, štai Žirmūnuose yra trijų daugiabučių kaimynija (316 butų), turinti 5394 kv. m teritoriją. Ši kaimynija gali pretenduoti į 53 940 eurų savivaldybės paramos. Susitarę, ji galėtų įsirengti 15 papildomų stovėjimo vietų (iki 24 tūkst. Eur ), vaikų žaidimų aikštelę (~22 tūkst. Eur), šešis suoliukus (apie 2 100 Eur), pasisodinti penkis medžius (1750 Eur), atnaujinti 300 kv. m vejos (450 Eur), pasistatyti kieme užtvarą (apie 1000 Eur).  Kartu su administravimo išlaidomis, kaimynijai visa tai kainuotų apie 53 900 eurų ir pakaktų savivaldybės skiriamos paramos sumos – 53 940 eurų.

Ar neužgrius bendrijų gyventojų papildomi dideli mokesčiai dalyvaujant projekte ar po jo įvykdymo? 

  • Būtina programos sąlyga – kiekvienam namui suformuoti ir išsinuomoti ar išsipirkti savo sklypą. Nuo žemės nuomos mokesčio daugiabučiai namai šiuo metu yra atleisti, tačiau jei sklypas priklauso nuosavybės teise, reikia mokėti žemės mokestį. Namams taip pat reikės vykdyti savo sklypų priežiūra. 1kv.m. teritorijos priežiūra per metus gali kainuoti 0,68ct (remiantis realiu vienos bendrijos pavyzdžiu) arba 2eur/kv.m. (jei skaičiuotume pagal tai, kiek kainuoja kai kurių teritorijų tvarkymas savivaldybei).

Ar protinga yra grąžinti lėšas, jei projektas neįvyko, kai kiti panašūs projektai siūlo alternatyvas lėšų grąžinimui?

  • Savivaldybė tikisi garantijos, kad projektas įvyks. Jei jis būtų piktybiškai neįgyvendinamas, panaudotas lėšas savivaldybė reikalaus grąžinti.

Ar kaimynijų programa nėra slaptas planas apmokestinti gyventojus ir priversti juos prižiūrėti sklypus aplink savo namą?

  • Kaimynijų programa skirta tam, kad gyventojai rūpintųsi sklypais aplink savo daugiabučius. Tačiau dalyvavimas programoje yra tik savanoriškas. Tie daugiabučiai namai, kurių gyventojai patys nuspręs, kad jiems reikalinga 10 eurų paramą kiekvienam jų teritorijos kv.m., galės dalyvauti programoje. Tam, kad gautų paramą, jie turės įsipareigoti 10 metų prižiūrėti savo sklypą.

Kaip administruoti procesines išlaidas (geodeziniai matavimai ir pan), ruošiantis dalyvavimui projekte?

  • Pagal pateiktus pasiūlymus, iki 3% programai skirtų lėšų galės būti panaudojama sklypų formavimo išlaidoms kompensuoti. Tam turės būti pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

Ar gali vienas namas iš dvylikos bendrijos namų dalyvauti programoje, jei kitų namų gyventojai nesuinteresuoti?

  • Šiuo metu – negali.

Ar projektas skirtas naujesnės ar senesnės statybos daugiabučiams?

  • Šiuo metu – senesnės nei 15 metų daugiabučiams. Ar verta programą plėsti, bus galima spręsti po pirmųjų pilotinių bandymu.
    Kaip bus tvarkomos teritorijos po projekto įvykdymo?

Jei šeši namai šalia turi suformavę atskirus sklypus ir dalyvauja projekte, jį įvykdo, kokiu būdu šių namų sklypai bus prižiūrimi toliau?

  • Bent 10 metų namai turės prižiūrėti savo sklypus patys.

Ar gali kaimyniją sudaryti tiek bendrijų, tiek daugiabučių administratorių administruojami daugiabučiai?

  • Gali.

Ar ir kaip  gyventojams mokėtina suma bus  išdalinama? Visiems? Ar kitu kokiu principu?

  • Jei neužteks savivaldybės paramos, gyventojai likusią sumą už teritorijos sutvarkymą turės apmokėti patys. Nors nėra patvirtinta galutinai, ir tai greičiausiai spręstų kiekvieno namo bendrija ar administratorius, išlaidos būtų padalintos proporcingai pagal gyventojų plotą ir jų namo sklypo dydį.

Kas toliau?

Patvirtinus programą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikės patvirtinti kaimynijų schemas (jos jau parengtos) ir paraiškos formą. Taip pat administracijos direktorės įsakymu bus sudaryta darbo grupę, kuri vertins paraiškas. Tuo pačiu bus parengtos ir paskelbtos rekomendacines dokumentų (jungtinės veiklos  sutartis, namo savininkų sprendimas) formas.

Dokumentų formos dar bus kuriamos ir derinamos su Savivaldybe. Atsižvelgiant į interesantų pastabas bus formuojamas jų turinys.

Dėl dalyvavimo programoje į VšĮ „Atnaujinkime miestą” gali kreiptis visų Vilniaus miesto kaimynijų atstovai. Pagal programą tinkamos visos kaimynijos, vienintelis apribojimas yra kaimynijų narių apsisprendimas ir Savivaldybės biudžetas kiekvienais metais.

Dėl dalyvavimo kaimynijų programoje jau šiandien yra gauta apie 15 užklausimų. Visus besikreipusius registruojame ir el. paštu informuosime apie visas aktualijas. Renkant pilotinius projektus prioritetas bus teikiamas kaimynijoms su renovuotais namais, bet tai nėra vienintelis kriterijus, pagal kuriuos bus vykdoma atranka (plačiau kriterijai išdėstyti programos aprašyme).

Namo savininkų sprendimų priėmimas nelabai skiriasi ar jį įformina bendrija ar administratorius – šis procesas (kas ir kada organizuoja, kokie terminai, protokolų turinys) detaliai aprašytas civiliniame kodekse ir daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Įpareigojimas sudaryti jungtinės veiklos sutartį ar bendradarbiavimo sutartį būtų nukreiptas į namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją, atitinkamai pasirašinėtų ant minėtų sutarčių bendrijos pirmininkas arba administratoriaus direktorius ar kitas įgaliotas asmuo.

VšĮ ‘Atnaujinkime miestą’ paskirs atsakingą darbuotoją dėl Kaimynijų programos artimiausiu metu, bet šiuo metu atsakingos įstaigos teisininkas Evaldas Bračiulis (evaldas.braciulis/@/amiestas.lt).

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.