Per vasarą gerai padirbėjus, rudenį galima raškyti vaisius 🙂 Po truputį tą ir darome – šiandien baigėsi jau devintas naujos kadencijos Tarybos posėdis. Trumpai apie svarbiausias vasarą pradėtas ir dabar Taryboje svarstomas iniciatyvas.
Atliekos (brangz!)
Šiandien maždaug gerą valandą Taryboje tvirtinome paskutines redakcines pastabas, kurias įtraukėme į nuo naujų metų įsigaliosiančias atliekų tvarkymo ir rinkliavos taisykles. Po tokio gana chaotiško proceso, pokyčiai bus kardinalūs.
Pirmiausia, apie gerus dalykus. Pagal geriausias ES praktikas, Lietuvoje imsim sverti atliekas, ir ~40% rinkliavos dydžio priklausys nuo svorio. Stambiagabarites/neleistinas atliekas veš intensyviau, bet neradus pažeidėjų, susimokėti teks to namo / konteinerio savininkams (o ne visiems vilniečiams bendrai, kaip iki šiol). Lygiagrečiai bus didinimas finansavimas gyventojų švietimui dėl rūšiavimo, tinkamo atliekų tvarkymo. Labai gera kai kurių niuansų apžvalga yra parengta Tomo Gulbino, Aplinkos komiteto pirmininko.
Negerai yra tai, kad vis tik atliekų išvežimas brangs, o pats taisyklių pertvarkymas buvo kiek chaotiškas, tarpkoaliciniais nesutarimais paskanintas procesas. Pabrangimas turėtų sudaryti apie ~30% (labai grubiai vertinant):
- 10% dėl to, kad jau 2019 atliekų išvežimas de facto kainuoja brangiau, nei surenkama rinkliavos (tai turime kompensuoti),
- apie 10% dėl to, kad išvežimas liks ir toliau pabrangęs (sutartys – 6 metams),
- ir dar likę 10% – nes plečiami stambiagabaričių atliekų (kurių smarkiai daugėja) apdorojimo pajėgumai.
Kalbant apie chaosą – nėra 100% tikrumo, kad pertvarkymas įvyks sklandžiai. Siūliau bent daugiabučiams pokyčius (dėl atliekų svėrimo) įvesti po metų. Kalbant apie koalicijos partnerius – Darbo partija nubalsavo prieš (iš esmės dėl didėjančios rinkliavos..).
Nepaisant visko, tikrai tikimės a) įgyvendinsime principą, kad moka tas, kas teršia, b) padaugės / pagerės rūšiavimas, ko turbūt visi siekiame ir vertiname. Kadangi daugiausia mokės daugiau teršiantys, tad ir pabrangimas, tikiuosi, pasiskirtys pagal teisingas proporcijas – o rūšiuojantiems ir atsakingai vartojantiems gal net nepasijaus.
Parkavimas (brangz!)
Miesto centre jau sunku rasti vietą automobiliui – atlikus tyrimą, kai kuriose vietose užimtumas nuolat viršyja 85%. Ten, kur taip atsitinka, akivaizdu, kad reikės plėsti mėlyną ir raudonas zonas – kad atvažiavę į miestą rastume kur pastatyti automobilį. Tiesą sakant, kai kuriose vietose įkainiai nedidėjo jau gal 12 metų: geltona ir žalia zonos vis dar kainuoja 1 ir 2 litus (litus, ne eurus!) atitinkamai. O parkavimo įkainiai Vilniuje, pasilyginus su Ryga ir Talinu, atrodo gerokai žemesni. Tad šiems pokyčiams, man atrodo, irgi pribrendome.
Realybė tokia, kad iš visų parkavimo vietų Vilniaus centre tik apie 30-40% skiriama atvažiuojantiems. Likusias užima rezervuotos vietos arba gyventojai, išsipirkę leidimus. Ypač pikta dėl valstybinių įstaigų – nes šios ne tik NT mokesčio neturi mokėti, bet ir už rezervuotas parkavimo vietas nemoka. Ir dėl to nieko negali padaryti. Tačiau likusiems galimybė turėti rezervuotą vietą miesto centre brangs kartais – reikia tikėtis, taip atlaisvės vietų visiems.
Darnaus judumo planas, strateginis transporto valdymo dokumentas, reikalauja ir daugiau pokyčių mieste. Pavyzdžiui, rengiamas kilpinio įvažiavimo planas į senamiestį, kurį įgyvendinus į senamiestį bus galima įvažiuoti, bet kirsti jį skersai – ne; tad tranzitinio eismo sumažės.
Nekilnojamas turtas (nuoma – brangz!)
Vilniuje savivaldybė valdo maždaug 1.7 mln (!) kv.m. turto – tai būtų 33 tūkstančiai dviejų kambarių butų atitikmuo. Tik 160 tūkst. kv.m. iš viso šio ploto (apie 10%) yra nuomojama. Iš likusių kvadratinių metrų beveik 1 milijonas yra mokyklos/darželiai, apie 150 tūkst. kv.m. – poliklinikos, dar apie 150 tūkst – socialinis ar savivaldybės būstas. Dar yra įvairių, sąlyginai (tik sąlyginai) nedidelių erdvių, kurios naudojamos savivaldybės ar viešųjų įstaigų teikiamoms kultūrinėms, socialinėms, švietimo ir kt. paslaugoms. Detali nuomos sutarčių informacija pateikiama Atviro Vilniaus portale.
Geros žinios yra tai, kad palengva vis mažinamas lengvatinių ar panaudos atvejų skaičius – pagal dar ankstesniais metais priimtą strategiją. Pajamos iš nuomos, atitinkamai, nuosekliai kyla (2016 m. – 2,0 mln. eurų, 2017 m. – 2,23 mln. eurų, 2018 – 2,55 mln., o 2019 tikimasi 2.7 mln.).
Dar viena NT valdymo tvarkų peržiūra prasidėjo šiandien. Pokyčiai, atsižvelgiant į priimtus įstatymus, labiausiai skirti tam, kad vis daugiau įstaigų turėtų mokėti rinkos kainą už gaunamas patalpas – išimtys apimtų nebent asociacijas ir labdaros fondus. Kita vertus, suprantama, kad nereikėtų to daryti buldozeriu. Pavyzdžiui, jei įstaiga pradeda mokėti rinkos kainą, ji turėtų gauti galimybę dalyvauti savivaldybės konkurse veiklai vykdyti ir taip gauti paramą bent jau pereinamajam laikotarpiui. Tikiuosi, kad rasime būdų ir formų tą padaryti – reikia suprasti, kad kalbame apie svarbias socialines, kultūrines ar švietimo paslaugas neįgaliesiems, vaikams, bočiams (!) ir kitas ne pelno siekiančias veiklas.
Socialiniai būstai (gal brangz!..)
Socialinį būstą (kai būstas apie 10 kartų pigesnis nei rinkos kaina) Vilniuje gauna apie 1000 šeimų. Kartais nutinka taip, kad šeimai gaunant daugiau pajamų ji netenka teisės nuomoti „socialinio” būsto – tačiau gali jį paversti „savivaldybės” būstu (tai dvi skirtingos teisinės kategorijos) ir toliau nuomotis ne ~10, bet ~3 kartus pigiau nei rinkos kaina. Atrodo, kazusas – kodėl jos apskritai turi teisę toliau nuomotis? O jei nuomojasi, kodėl taip pigiai?
Viena vertus, kai šeimos pradeda gauti daugiau pajamų, jos vis tik neturėtų būti automatiškai verčiamos skubiai atlaisvinti būstą, per teismus ar panašiai – mano nuomone, tai pernelyg socialiai jautrios situacijos. Kita vertus, jos tikrai turėtų mokėti didesnę nuomą – artimą rinkos kainai! Leidimo atitinkamai peržiūrėti sprendimus ir didinti savivaldybės būsto nuomos kainą laukiame iš Vyriausybės (minėta, kad tai jau derinama ir „pakeliui”).
Ką jau pakeitėme šiandien – atsižvelgdami į ankstesnius Vyriausybės pakeitimus, nustatėme aukštesnius pajamų limitus, kada šeima gali pretenduoti į paramą. Geros naujienos yra tai, kad per pastaruosius metus nuo kelių šimtų iki 600 išaugo šeimų skaičius, kurios vietoje būsto gauna išmokas būsto nuomai kompensuoti (taigi joms nereikia metų metus laukti eilėje..).
Tai tiek! Norėjau trumpai, o gavosi kaip visada.
