Asmeniškai, daug prisidėjau prie Liberalų transporto programos. Dalinuosi keliais įsimintinais faktais. Jie tik patvirtina, kad Vilniaus viešasis transportas turi pasitempti tiek kaštų efektyvumu, tiek patrauklumu miestiečiams:
- Vilniuje viešasis transportas gali ir turi tapti populiaresnis. 2012 m. viešuoju transportu vidutinis vilnietis važiavo 62 kartus per metus. Tai kur kas žemiau nei tirtų Europos miestų vidurkis, siekiantis 246 kartų per metus. Public transport demand per inhabitant, EMTA barometer, 2012 m.
- Atsižvelgiant į gyventojų pajamas, viešasis transportas Vilniuje yra brangus. Lyginant su BVP vienam gyventojui per mėnesį, mėnesinio bilieto kaina 2011 m. Vilniuje buvo mažesnė tik lyginant su Anglijos miestais (~4% nuo mėnesinio BVP/gyv) ir buvo panaši kaip Berlyne (3% nuo mėnesinio BVP/gyv). Monthly pass fare ratios, EMTA barometer, 2011 m.
- Viešasis transportas gali būti mažiau nuostolingas. 2012 m. vidutiniškai Europoje viešasis transportas gaudavo 48% savo pajamų iš parduotų bilietų, o kitą dalį sudarydavo subsidijos. Hamburge ir Štutgarte pajamos iš bilietų sudaro 64-70%. Vilniuje – 44%. Prahoje viso labo 26%. Coverage of operational costs, EMTA barometer, 2011 m.
Šie faktai atrinkti dėka žmonių, kuriuos sutikau Liberalų Sąjūdyje. Siekdami surinkti kuo daugiau žinių apie Vilnių, kartu su bendraminčiais (ačiū Sauliui Aleksai, Gintarei Latvytei-Grigaitei, Justinai Malašauskaitei, Vilmantei Pakalniskienei) surinkome daugiau nei 70 tyrimų apie mūsų miestą (visus mūsų rastus tyrimus sudėjome čia). Juos dažnai naudoju rašydamas savo straipsnius ar įžvalgas naujienų portalams, pavyzdžiui apie viešojo transporto reformą Vilniuje.
