Toks nelabai paguodžiantis:) Ir gal truputį akivaizdus, bet tik tada akivaizdus, kai pamatai konkrečius skaičius.
Pastebim kartais, kad algos kyla. Ir Lietuvoje gyvenimas gerėja. Ir jau kad mūsų BVP/gyventojui artėja ES vidurkio. O Vilniuje jau gyvenam taip gerai, kaip Prancūzijos regione (sklandė toks palyginimas internetuose). Jei girdėjote, Vilniaus apskritis net taps atskiru regionu, kad pasimatytų, kad likusi Lietuva prastai gyvena ir vis dar ES paramą gautų.
O klausimas toks – vat algos kyla, o kaip gyvenam skurdžiai tai taip ir gyvenam? Šį kartą už akių užkliuvo Credit Suisse Global Wealth Report 2017, kuris gal kiek užsklandą praskleis.
BVP, reik atkreipti dėmesį, yra ne turto matas, o pajamų matas. Gyventojų turtas – tai pastatyti namai, automobiliai, pinigai banko sąskaitose. Šalies turtas – ligoninės, universitetai, nutiesti keliai. Ir net jei vieną dieną daugiau pajamų nebebus, bent kurį laiką tie namai ir keliai išliks – negali sakyt, kad gyvensi blogai.
Credit Suisse jau septintus metus paskaičiavo vidutinį gyventojų turtą kiekvienoje šalyje. Vienose tiksliau, kitose ne taip tiksliai. Ir nors mes pripratę lyginti pajamas (BVP), skirtumus tarp gyvenimo lygio gali gerai padėti suprasti būtent Credit Suisse paskaičiavimai.
Pasižiūrėję į grafiką galime įvertinti tuos skirtumus. Jei pajamų skirtumai tarp šalių siekia iki keturių – penkių kartų, tai turto skirtumai gali siekti ir daugiau nei 10 kartų. Pavyzdžiui, Lietuvos BVP/gyv. sudaro maždaug 1/3 nuo Švedijos ar Vokietijos BVP/gyv, Ne taip jau toli. Beje, ir net 85% Graikijos BVP – tad per metus užsidirbame beveik tiek pat, kiek tūlas graikas.
Tačiau turtas vienam gyventojui sudaro tik 10% to, koks turtas sukauptas Vokietijoje ar Švedijoje. Ir – dar įdomiau – tik ketvirtį to, kas yra sukaupta Graikijoje. Tad graikai, nors ir uždirba panašiai kaip mes, turi sukaupę daug daugiau turtų. Ir gyvena atitinkamai:)
Tad tie palyginimai „jau beveik pasivijome Europą” kitokią prasmę įgauna. Pajamų prasme – taip, vejamės. Turto prasme – dar vytis ir vytis… Beje, reikia įsivertint ir dar vieną dalyką – pajamų vokiečiai ar švedai vis dar kiekvienais metais gauna daugiau. Reikia manyti, kad ir sutaupo daugiau. Tad visai gali būti, kad turto prasme jie kiekvienais metais vis dar nutolsta nuo mūsų, o ne artėja.
Čia panašiai kaip ir palyginus JAV ir Kinijos karinę galią. Tarkime, kad metinės karinės išlaidos supanašėjo tarp Kinijos ir JAV (na, Kinijos mažesnės, bet, tarkim, jie daug slepia). Tačiau JAV jau šiandien turi 10 lėktuvnešių, o kinai tik pirmą pasistatė. Tad, kad kinai įgytų panašų karinį svorį kaip JAV, jie ne tik kasmet turės išleisti daugiau nei JAV, bet ir turės tą daryt dar dešimtmečius.
