Vasario 25 d. kartu su Tomu Gulbinu pabandėm pasukti visus savivaldos debatus apie technologinę pažangą savivaldoje ir kokia pažanga apskritai įmanoma. Tema siaura, plius politika, plius rinkimai, plius… žodžiu, susirinkome 24 žmonės M.Mažvydo bibliotekoje ir kartu Povilu Poderskiu (Vilniaus m. administracijos direktorium), Audriumi Zujumi (dirbtinio intelekto bendruomenės ir Aresi Labs įkūrėju), ir Marku Mongirdu (“Kurk Lietuvai” ekspertu) pabandėm dalyviams (ir sau:) ) į tuos klausimus atsakyti.
Kas skatina valdžios institucijas transformuotis?
Pabandžiau pradėti plačiai – kad paslaugų perkėlimas (e-government) buvo tik biurokratijos skaitmenizavimas, o tuo tarpu šiandien pasaulis keičiasi kardinaliai. Duomenų srautas, pasiekiantis savivaldybę, gyventojų lūkesčiai nenumaldomai didėja – socialiniai tinklai dar labiau padidina spaudimą dabartinei XIX amžiaus principais veikiančiai biurokratijai. Tik naujausios technologijos, paremtos dirbtiniu intelektu, gali padėti susitvarkyti su informaciniais srautais
Į tokią aukšta nata pradėtą diskusiją taikliai atsakė P.Poderskis – dirbtinis intelektas yra „faina”, bet svarbu, kad visi savivaldybės darbuotojai spėtų su technologine pažanga – nes dirbama tiek efektyviai, kiek efektyvi yra silpniausia grandis. Kažkur vyr. specialistas nemoka naudotis exceliu, tai kad ir kiek dirbtinio intelekto ir modernių sprendimų pridėtum, užstrigsi ties tuo specialistu. Tad svarbu ne tik būti priekyje technologijų, bet ir stumti pirmyn labiausiai atsiliekančias grandis
Ar pakanka valstybinėms įstaigoms rizikavimo kultūros?
Reikia įvertinti, kad jokie IT sprendimai, tuo labiau dirbtinio intelekto sprendimai, yra daugiau mažiau tikimybiniai – jie veikia gerai, bet pavyzdžiui tik 90% atveju. Kaip teisingai buvo pastebėta, net jei nori, kad telefonas atpažintų balsą, kartais reikia pritaikyti savo tembrą prie telefono (kuris geriau supranta, kai tari su anglišku akcentu). Todėl valstybinių įstaigų vadovams būtinas tam tikras pasiruošimas tiek IT, tiek dirbtinio intelekto srityse, – ypač norint adekvačiai įvertinti diegiamų sprendimų rizikas, tikimybes, kad jos veiks. Taip pat įvertinti, kada reikia tiesiog suteikti šansą rizikuoti su nauja paslauga toliau, o kada ji sistemiškai nepasiteisina.
Kitas principas, kurį bando diegti jau šiandien savivaldybė, bet tam aišku kliudo viešųjų pirkimų biurokratija – tai įsileisti IT bendroves eksperimentams, o naują paslaugą pirkti tik tuomet, kai bus pasiūlytas veikiantis prototipas. Toks inovacijų paieškos modelis kertasi su viešųjų pirkimų ‘mažiausios kainos’ principu, bet nepaisant to, jis vienintelis perspektyvus aktyviau diegiant naujoves – stambūs projektai, tokie kaip e-sveikata Lietuvoje, dažnai pasensta greičiau nei pasibaigia patys projektai.
Kada dirbtinis intelektas pakeis visą savivaldybę?
Šiandien, aišku, galime daugiau kalbėti apie burbulą, besiformuojantį apie ‘dirbtinio intelekto’ terminą – daugelis nežino, ko iš jo tikėtis ar kokia jo reali pažanga šiandien. Vieną vertus, šiandien jis panašesnis į dotcom burbulą 2000-aisiais, kita vertus – kai atsirado facebook’as 2005 metais, nelabai kas suvokė, koks jis bus po dešimties metų. Tad gal jau šiandien egzistuoja sprendimai, kurie iš esmės pakeis mūsų pasaulį.
Dirbtinio intelekto pritaikymas viešajame sektoriuje jau yra numatytas strateginiuose dokumentuose, pvz., Vilnius 2IN. Tačiau būtų naivu tikėtis, kad jis staiga įgis bendrąsias kompetencijas, reikalingas kokybiškoms viešosioms paslaugoms teikti. Svarbu nukreipti DI pajėgumus į prioritetines – ir kol kas siauras – sritis, kuriose DI gali būti itin efektyvus.
Klausimų-atsakymų metu nuskambėjo net keli pasiūlymai dėl lietuvių k. integracijos į automatinius atsakiklius (chatbot’us) ir virtualiuosius asistentus. Gimtosios kalbos puoselėjimas tech bendruomenei atrodo itin svarbus – nors tai neturėtų būti didelis iššūkis dabartinėms technologijoms!
Toks tas mūsų susitikimas!
Pabaigai – dar kartą ačiū Tomui Gulbinui, viešosios politikos konsultantui, (gulbinasconsulting.lt), už diskusijos moderavimą, o visiems dalyviams – už diskusiją ir klausimus:)