Rugsėjo 24 d. Ateities komiteto posėdyje buvo pristatyta valstybės IT konsolidavimo proceso pažanga. Ji neblogai pasistūmėjusi – nors šią akimirką serverinės dar ne pilnai užpildytos, sutarčių pasirašyta tiek, kad jau artimiausiu metu pritrūks laisvos vietos (dėl to Seime labai aktyvi ir kita diskusija – ar galima serverines nuomotis privačiuose duomenų centruose, ar dėl saugumo visi serveriai turi būti tik valstybei priklausančiose duomenų centruose). Visą pristatymą ir posėdžio įrašą, jei įdomu, galima rasti čia.
Tačiau mane pristatyme „užkabino” viena skaidrė. Ji aiškiai parodo, kiek galima sutaupyti licenzijoms ir infrastruktūrai, jei programiniai sprendimai Lietuvoje būtų kuriami Linux ir Atviro kodo SQL duomenų bazių pagrindu – mažų mažiausiai, Linux sprendimai yra 2-2.5 karto taupesni (žr. ekrano nuotrauką su įkainiais iš pristatymo žemiau). Tačiau mano siūlymas rekomenduoti valstybės įstaigoms rinktis būtent Atviro kodo sistemas nesulaukė pritarimo iš ministerijų ir Vyriausybės – labiausiai argumentuojant, kad labai sunku pritraukti ir išlaikyti Linux specialistus 🙁
Dėl ko susitarėme – kad komitetui bus parengta Atviro kodo galimybių ir grėsmių analizė. Ji ir buvo padaryta – rasite lentelę puslapio pačioje, įkėliau ją čia. Ar sutinkate, kad ji yra išsami? Manau, tai neturėtų būti diskusijos pabaiga. Galbūt esate susidūrę su analizėmis ir studijomis, kurios vertina atviro kodo sistemų (ypač ne vartotojo, o infrastruktūros pusėje) pranašumus/minusus, ir ką valstybei verta rinktis ilguoju laikotarpiu? Parašykite savo nuomonę (ar pasidalinkite nuorodomis) komentaruose – būsiu dėkingas.
Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos paruošta Atviro kodo SSGG vertinimas
Stiprybės | Silpnybės |
• Atviro kodo (toliau – AK) programinė įranga suteikia teises naudotojui nemokamai paleisti, modifikuoti ir platinti programinės įrangos kodą. • AK nereikia mokėti už licenciją. • AK programinę įrangą galima pasibandyti prieš priimant sprendimą ją naudoti. • AK programinę įrangą naudotojas gali modifikuoti ir pritaikyti savo reikmėms. • AK programinės įrangos kodas naudotojui yra prieinamas, todėl užtikrina programinės įrangos skaidrumą, turi galimybę valdyti kibernetinio saugumo spragas ir valdyti duomenų apsaugą nuo nutekėjimo. | • Naudotojas turi turėti kvalifikuotą personalą, kuris būtų pajėgus savarankiškai paleisti ar modifikuoti AK programinės įrangos kodą. • Naudotojas turi užtikrinti nuolatinį personalo apmokymą ir užtikrinti konkurencingas darbo sąlygas. • Atsakomybė dėl konkrečios AK programinės įrangos atitikimo iškeltiems reikalavimams ir pasirinkimo sprendimo tenka pačiam sprendimo priėmėjui – naudotojui. • AK programinės įrangos naudotojas turi turėti priežiūros personalą, kuris turi užtikrinti ne tik incidentų ir problemų sprendimo procesą, bet ir turėti kvalifikuotą personalą AK kodo programinės įrangos pakeitimams ir pakeitimų testavimams užtikrinti. • Naudotojas turi užtikrinti stabilų AK programinės įrangos priežiūros personalo finansavimą. • Ribota vietinė naudojimo rinka neskatina AK bendruomenės investuoti nuosavas lėšas į AK programinę įrangą, o siekiama valstybės paramos. |
Galimybės | Grėsmės |
• AK naudotojas gali tikėtis AK bendruomenės palaikymo. • Galimybė pasinaudoti AK turimomis mokamomis palaikymo paslaugomis. • Naudotojas AK programinės įrangos priežiūrai gali pasitelkti kvalifikuotą personalą turintį rangovą. • Vietinių programinės įrangos gamintojų potencialo ugdymas ir panaudojimas. | • AK bendruomenė nesprendžia suderinamumo ar sąveikumo problemų su kita naudotojo turima programine įranga. • AK bendruomenė nesprendžia modifikuotos programinės įrangos problemų. • AK bendruomenė nemokamai neužtikrina, neįsipareigoja, neatsako už problemos išsprendimą per nustatytą laiką. • AK programinės įrangos lėšų šaltinis daugiausia priklauso nuo aukų ir paramos. • AK bendruomenės spręsdamos tam tikrus konkrečius klausimus gali nukrypti nuo galiojančių standartų tuo sudarant galimybę programinės įrangos saugumo pažeidžiamumui atsirasti. • AK naudotojas turi būti suplanavęs lėšas trečiųjų šalių AK programinės įrangos priežiūros paslaugoms įsigyti. |
Atviro kodo platformų naudojimas IT infrastruktūros valdymo, duomenų bazių, ir kt. IT sprendimuose
Komentarai apie “Atviro kodo naudojimas valstybės IT sprendimuose”
Pritariu iniciatyvai:
* Valstybė neturi priklausyti nuo konkrečios korporacijos;
* OS PĮ yra saugesnė – tai parodyta įvairiuose moksliniuose tyrimuose (nesmarkiai, bet saugesnė);
* Daugiau įmonių / žmonių gali užsiimti palaikymo paslaugų teikimu – nes tos trečios šalys nėra priklausomos nuo tų pačių korporacijų mokesčių, licenzijų ir pan.;
Žinomi pavyzdžiai iš kitų valstybių:
* Nuo 2016 USA federalinėms reikmėms skirtos PĮ, bent 20% turi būti OS
* Munchen’o istorija: https://fsfe.org/news/2019/news-20190515-01.html
Valstybė, o ypač liberalai, neturėtų proteguoti nei vienos religijos. Pasirinkimas turėtų būti adekvatus kiekvienai situacijai ir poreikiams, daroma bendra kaštų analizė. Dažnai komerciniai sprendimai iš kart duoda reikalingą funkcionalumą įskaičiuotą į sprendimo kainą, o Atvirakodininkai – kiekvieną kart prašo pinigų suprogramavimui.
Jei jau kalbame apie religijas, yra manančių, kad liberalizmas pats savaime yra religija (https://www.knyguklubas.lt/liberalizmas-kaip-pilietine-religija). Apie tą papildomą suprogravimą čia jau matyt tais atvejais, kai kalbame apie web sprendimus ir panašiai. Manau, atskira tema yra kai kalbame apie serverines platformas, duomenų bazes..
PGSQL kaina 0? 🙂
Dar viena galima perspektyva – valstybė remia OSS kūrimą
Valstybė nei verslų, nei religijų remti neturėtų