Prieš aštuonis metus, portalai drebindavo naujienomis apie Garliavos istoriją vos ne kasdien. Vargu, ar buvome matę dar kada per trumpą nepriklausomybės taip įjautrintą visuomenę.
Tuometiniai įvykiai buvo tragiški ir liūdni. Neketinu jų iš naujo vertinti. Bet Garliavos istorija buvo ypatinga – ypatinga tuo, kad kaltino ne nusikaltėlius, o apskritai buvo nukreipta prieš teisėsaugą. Jei perskaitę apie naują nusikaltimą visų pirma pagalvojame apie policijos ir teismų pareigas, tai anuomet pačios teisėsaugos institucijos buvo pateikiamos kaip priešas, kurio reikia saugotis.
Šiandien vėl televizorių ir kompiuterių ekranai tiesiog kaista nuo skandalų, nuo korupcinių nusikaltimų. Visi prikaustyti prie ekranų ir dalinasi, dalinasi, dalinasi naujais tekstais ir liudijimais. Tačiau dažnai naujas skandalas ne paaiškina, kas vyko, bet dar labiau užpainioja viską.
Kodėl Gabrieliaus Landsbergio susitikimai su Kurlianskiu buvo tik TS-LKD programos pristatymas, o toks Manto Adomėno prisistatymas – jau peržengiantis ribas? Kodėl po pokalbių su L.Kasčiūnu I.Degutienė aiškiai jam perduoda, kad nepataria bendrauti ‘su tais vaikinais’, bet po to ‘vaikinai’ skatina M.Adomėną kelti savo kandidatūrą, nes tai naudinga I.Degutienei TS-LKD pirmininko rinkimuose? Kodėl L.Kaščiūno gauta parama jo įstaigai yra tik faktas, o Š.Gustainio parama – jau nusikaltimas? Kodėl G.Steponavičius negalėjo kreiptis asmeniškai dėl paramos, o M.Adomėnas – galėjo?
Kas šiandien gali pasakyti, kokia informacija atkeliavo iš prokurorų, kas – iš politikų, kas – iš VSD? Kuri informacija yra susisteminta ir nuosekli bylos medžiaga apie galimą kyšininkavimą sugavus E.Masiulį su pinigais, gautais iš Kurlianskio? O kur yra jokių teisinių pasekmių neturinti VSD medžiaga?
Šiandien kai kurių asmenų likimą nulemia viena, be konteksto pateikta sms žinutė. Kai kurie lieka kalti, dėl to, ką pasakė Sacharukas, kiti – dėl to, ką pasakė Valinskas. Galiausiai kalti tampa visi – konservatoriai, geri socdemai, blogi socdemai, liberalai. Nekaltos – tik Agrokoncerno melžėjos. Be teismo, be įrodymų, su viena kitai prieštaraujančiomis istorijomis.
Todėl yra kai kas bendro tarp Garliavos ir MG Baltic. Vieši dešimtmečiais klausytų pokalbių, susitikimų, susitarimų ir sms’ų srautai ne išskaidrina, bet užpainioja įvykius. Ir kaip ir per Garliavos istoriją, lieka nebeaišku, kas kaltas ir kodėl. Teisėsauga lyg dirba, bet teisme lyg ne visi tie, kurie „kalti”.
Dar daugiau. Bylos medžiagos išviešinimas, VSD pažymos išviešinimas suteikia pilną teisę įtariamiems asmenims gintis, kad yra suformuota išankstinė nuomonė jų atžvilgiu. Paskutinio mėnesio viešų pažymų pasekmė yra ta, kad šansai būti išteisintiems – didėja. O jei visi bus išteisinti, tai kaip tuomet suprasti, ar buvo kaltų?
Ir dar blogiau. Galėtų teisėsauga dirbti savo darbą, bet šiandien kaltintojų ir tyrėjų darbą pradėjo dirbti politikai. Ar normalu politikams šliūkštelti padrikų sms žinučių užjuodintose pažymose? Nenormalu, nebent… nebent tikslas yra pakirsti pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis.
Todėl yra dar vienas bendras vardiklis tarp Garliavos ir MG Baltic – tai ponas Bakas. Vienas iš portalo ekspertai.eu, populiarumą įgavusio būtent per Garliavos įvykius, steigėjų galėtų atrodyti kaip kovotojas už teisybę. Bet gana greitai po Garliavos ekspertai.eu numigravo į Kremlių remiančių portalų sąrašą. Ir štai tas pats kovotojas už teisybę, ponas Bakas, iššoka į korupcinių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo procesą, sugeba politizuoti procesą, kažkokiu būdu išviešinamos jo vadovaujamam komitetui teiktos pažymos. Visa tai puikiai pasitarnauja ir tam, kad galėtum suabejoti VSD, prokuratūros ir kitų institucijų autoritetu, ir tam, kad įtariamieji „MG Baltic byloje” galėtų būti išteisinti.
Dabar sunku pasakyti, ar VSD pažyma buvo išviešinta kaip atsakas į viešumoje pasirodžius Masiulio laiškus Prezidentei, ar tai buvo komiteto nesuvaldytas procesas. Faktas, kad dėl to Seime pradėtas tarnybinis patikrinimas, Liberalų sąjūdžio ieškinį dėl reputacinės žalos nagrinėja teismas, o kiti pažymoje minėti asmenys vienas po kito irgi kreipiasi į teismą dėl faktų, neatitinkančių tikrovės, paskelbimo.
Ir dar kai kas aišku. Per pastaruosius du metus Liberalų sąjūdis ir jo vadovai (tiek Remigijus Šimašius, tiek Eugenijus Gentvilas) aiškiai ir ne kartą deklaravo, kad pasitiki teisėsaugos institucijomis, ne kartą ragino greičiau atlikti tyrimą, ne kartą užtikrino, kad, priešingai ankstesnėms byloms, sieks kuo greitesnio teismo proceso ir jo nevilkins. Tai buvo galimybė Lietuvoje ne pakirsti pasitikėjimą teisėsauga, bet jį sustiprinti.
Tačiau ši pozicija ir šis siekis buvo nuleisti į unitazą per vieną mėnesį. Pasidžiaugus savo politiniu tyrimu ir nustūmus į šalį teisėsaugos pareigūnus, kažkokiu mistiniu būdu pažėrus VSD pažymų ir politikų atsiminimų, buvo visiškai suvelta galimybė teisėsaugai atlikti savo darbą. O Liberalų sąjūdžiui – sąžiningai apsiginti. Su tuo ir sveikinu poną Baką.
