Transporto politika Vilniuje. Kaip turėtume daryti?

Kiekvienam didmiesčio gyventojui puikiai žinoma, kas yra automobilių spūstys. Neretai jos gerokai apsunkina kelionę link darbo ar namų. Tačiau turėtume būti objektyvūs – nėra pasaulyje miestų galinčių teigti, kad gyvena be kamščių. O OECD analizė ‘Managing Urban Traffic Congestion’ netgi teigia, kad didėjančios automobilių spūstys gali būti ir sėkmingos miesto ekonomikos bruožas. Juk norint patekti į U2 grupės koncertą, mes dvi ar tris valandas grūdamės spūstyse prie įėjimo ir tai yra įrodymas, kad grupė yra sėkminga.

Tačiau transporto srautų suvaldymas gyvybiškai svarbus miesto ekonomikai. Nors kamščiai neišvengiami, spūsčių valdymas būtinas norint užtikrinti, kad miestas galėtų efektyviai priimti kuo daugiau atvykstančių darbuotojų. Tai įmanoma, nuolat stebint miesto kamščių būklę ir tinkamai atsirenkant investicijų prioritetus.

Jau rašiau, ką kartais padarome blogai šiandien. Dabar rašau, kaip kelionės trukmės matavimas gali būti mums naudingas, o praktinius kelionės trukmės matavimo niuansus aptariu čia.

Nuo ko turime pradėti

Pirmiausia – turėtume atsikratyti įpročio skubėti spręsti problemas tų, kurie garsiau rėkia. Jei kažkas pasiskundė „milžiniškais kamščiais” ar „tragiška situacija”. Pasiremdami duomenimis turėtume galėti atsakyti tokiam verksniui, ar iš tiesų mieste automobilių spūstys tragiškai didėja – o gal po truputį mažėja? Turėtume ir sau objektyviai atsakyti, ar mūsų investicijos į transporto infrastruktūrą pasiteisino. Gaila, tačiau šiuo metu neturime tokių objektyvių matavimų.

Todėl kelionės trukmė turi būti kertinis transporto infrastruktūros būklės rodiklis. Pirma, mums turi būti svarbi vidutinė kelionės trukmė, kad suprastume tendencijas. Antra – svarbu kiek varijuoja kelionės trukmė skirtingomis dienomis, t.y. kiek prognozuojama yra kelionės trukmė. Miesto ekonomikai ir miestiečių gerai nuotaikai būtent neprognozuojamos automobilių spūstys (dėl avaringumo, prastai prižiūrėtų kelių ar kt. priežasčių) yra dar blogesnis dalykas, nei tiesiog didelės ir ilgos spūstys.

Norėdami išmatuoti kelionės trukmę, turėtume:

1. Nustatyti pagrindinius rytinių ir vakarinių kelionių maršrutus. Nesant galimybės tiksliau tuos maršrutus įvertinti, galima remtis dabar mieste važiuojančiais greitaisiais autobusų maršrutais, nes jie dalinai atspindi pagrindines kelionių kryptis. Taigi, vertintume keliones (tiek viešuoju transportu, tiek automobiliu) pvz.: iš Pašilaičių centro į Konstitucijos pr., iš Santariškių į Stotį, ir pan. Idealiu atveju, gavus detalius kelionių duomenis iš Google, Uber ar panašių paslaugų tiekėjų, pagrindinius miestiečių maršrutus būtų galima tikslinti.
2. Matuoti visos kelionės trukmę tam tikrai intervalais rytinio piko, dienos, ir vakarinio piko metu. Pvz., kas 15 min. nuo 6.30 iki 9.00. Žmonės koreguoja savo įpročius ir, kamščiams pasiekus ribinę ribą, pradeda keliauti anksčiau/vėliau – todėl reiktų matuoti gana dažnu intervalu.
3. Be to, kelionės trukmė turėtų būti matuojama kasdien – kad galėtume įvertinti, kiek ji varijuoja, kiek kamščiai mieste yra stabilios trukmės, o kiek būna neprognozuojamai ilgų kamščių. Anot jau minėto OECD tyrimo, spūsčių valdymas mieste visų pirma ne kamščių trukmės mažinimas, bet stabilios ir prognozuojamos kamščių trukmės užtikrinimas. Būtent prognozuojami kamščiai yra svarbesni verslui ir ekonomikos gyvybingumą.
4. Turėtume vertinti tiek lengvojo automobilio, tiek viešojo transporto kelionių trukmes.

Turėdami tokius duomenis galėtume:

1. Svarbiausias dalykas – galėtume investuoti į transporto infrastruktūros gerinimą tuose maršrutuose, kuriuose kelionės trukmė yra ilgiausia. Aišku, turime atsižvelgti ir į maršruto ilgį, nes, jei Santariškės toliau nei Pilaitė nuo miesto centro, tai natūralu, kad bendra trukmė iš Santariškių gali gautis ilgesnė (sprendimas būtų vertinti vidutinę trukmę nukeliauti 1 km).
2. Atsirinkti tokius investicinius projektus, kurie VISOS kelionės trukmę sumažina labiausiai (bet ne koncentruotis ties atskirų sankryžų pralaidumo gerinimu).
3. Užsibrėžti tikslą, jog mieste per metus ypač didelių kamščių būtų ne daugiau kaip 10 d. Kitu atveju investuojame į avaringumo mažinimą, kelių valymą, ar pan.
4. Objektyviai diskutuoti su vilniečiais apie kamščių būklę. Visus metus išsilaikiusi stabili kamščių trukmė būtų atsakymas tiems, kurie dejuoja dėl ‘didelių kamščių’.

Noriu pabrėžti, kad investicijų prioritetų parinkimas yra itin svarbus. Net jei išleistume 100,000 Eur per metus tokio monitoringo įdiegimui, mes turėtume įrankį vertinti investicijas, kurioms vien projektavimui išleidžiame milijonus, o statyboms – dešimtis ar šimtus milijonų eurų.

Susijusios naujienos:

Transporto politika Vilniuje. Praktinės kelionės trukmės vertinimo galimybės Transporto politika Vilniuje. Ką darome blogai? Kodėl Niujorke greitoji pagalba atvyksta greičiau nei Vilniuje? Metai po Vilniaus viešojo transporto pertvarkos, arba „norėjome, kaip geriau…“