Transporto politika Vilniui. Ką darome blogai

Vilniaus savivaldybėje priimdami kiekvieną sprendimą siekiame aiškumo, skaidrumo, konkrečių kriterijų kiekvienam remiamam projektui. Tai ypač svarbu transporto infrastruktūros sričiai, nes jai skiriame dideles lėšas – pvz., 2016 metų biudžete numatyta 775 tūkst eurų vien naujų sankryžų projektavimui. Todėl manau, kad mums reikia gerai apgalvotų ir pagrįstų kriterijų, kur, kaip ir kada investuojame miesto lėšas tvarkydami miesto eismą. Pirmiausia pasakysiu, kodėl remiantis dabartinėmis metodikomis dažnai klaidingai vertiname sprendimų naudą miestui. Kitas įrašas bus apie tai, kaip iš tiesų turėtume daryti.

Kaip negalima daryti: atvejo analizė

Konkretus atvejis – Olandų žiedą siūloma pertvarkyti į sankryžą. Modeliavimo rezultatai rodo, kad įrengus sankryžą vilniečiai sutaupys 84 val. kasdien. Lietuvoje rekomenduojama norma (nežinau, iš kur ši norma atsiranda, bet tarkim) vertinti automobilio su keleiviais 1 val. laiko 6.8 Eur, o galutiniam rezultate taip gautume 4 mln. eurų vertės vilniečių laiko santaupų per metus. Ką, nesiimsime pertvarkyti?

Čia keli ydingi dalykai taip vertinant reikalingas investicijas:

  1. Smulkmena – pirma, atkreipsiu dėmesį, daugumoje automobilių būna tik vairuotojas, be keleivių (taigi, keista, kodėl modeliuotojai renkasi vertinti automobilį su keleiviais – bet gal tam yra atskiros priežastys).
  2. Smulkmena – antra, ne piko metu žiedas greičiausiai būtų laidesnis nei sankryža. Todėl investuojam daug pinigų, o tam tikromis valandomis gal net pabloginame eismo sąlygas.
  3. Dabar apie esmę.
    • 6.8 Eur/val įkainis yra apytiksliai lygus 1 Eur/10 min. Šitaip vertinant sankryžos įrengimo naudą, mes sakome, kad visi vairuotojai mielai sutiktų sumokėti 1 Eur už 10 min. trumpesnį sankryžos įveikimo laiką. BET AR TIKRAI JŪS MOKĖTUMĖTE EURĄ KIEKVIENĄ DIENĄ, KAD PRAVAŽIUOTUMĖTE KONKREČIĄ SANKRYŽĄ 10 MINUČIŲ GREIČIAU? 21 Eur per mėnesį (nes 21 darbo diena)? Jei skubate, jūs sumokėtumėte tą dieną, kada skubate. Tačiau, jei geriate kavą ir klausotės radijo, tikrai mieliau nemokėtumėte to euro, o pabūtumėte savo automobilyje.
    • Tuo tarpu toks vertinimo būdas daro prielaidą, kad *kiekvienas* iš 4,000 automobilių ryte važiuojančių per Olandų žiedą mielai sutiktų tą eurą sumokėti, o tai, mano manymu, yra absurdas. Ir apskritai, kodėl tiesiog nepadarius pravažiavimo mokamo ir įsitikinus, kiek % vairuotojų mieliau sugaiš papildomas 20 min. važiuodami aplink nei mokės tą eurą.

Dar vienas ydingas dalykas šiuo atveju buvo tai, kad, kiek supratau, buvo vertintos tik kelios gretimos sankryžos ir jų pralaidumas. Eismas – labai sudėtinga problema, o padidinę vieną sankryžą mes elementariai perkeliame eismo sangrūdą prie kitos.

Taigi, pinigine išraiška vertinti vairuotojų laiką yra labai slidu – galime patvirtinti, arba, priešingai, atmesti mums kliūnančias pertvarkas labai subjektyviai pasirinkdami, kokia iš tiesų yra laiko vertė. Todėl neturime siekti pinigine prasme išreikšti kelionės vertę. Vertinant investicijų vertę geriau naudoti ne piniginius, o kitus objektyvius kriterijus – pvz., kaip pasikeis kelionė trukmė. To mums užtektų, kad atsirinktume visuomenei naudingiausius sprendimus. Beje, dėl kelionės trukmės – net įstatymais yra įtvirtinta, kad organizuojant eismą kelionė iš namų į darbą turi trukti ne ilgiau kaip 50 minučių (Urbanizuotų teritorijų susisiekimo sistemų planavimo normos. 2015 m. vasario 12 d. Nr. D1-110. Aplinkos ministerija, punktas 61.1).

Ką dar turėtume įvertinti, naudodami objektyvius kriterijus ir norėdami objektyviai nukreipti miesto investicijas, rašau čia.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *