Naujus 2018 Vilnius pasitinka ne tik Europos susižavėjimo sulaukusia Šv.Kalėdų eglute. 2018-ieji – ekonominio pakilimo, bet tuo pačiu ir sudėtingi metai Vilniui. Miesto biudžetas bus rekordiškai didelis – augant atlyginimams ir daugėjant dirbančių žmonių, auga gyventojų pajamų mokesčio surinkimas.
Įplaukos į miesto biudžetą prognozuojamos 391 mln. eurų, arba 55 mln. eurų didesnės nei 2017 m. Iš šios sumos esame numatę skoloms mokėti 65 mln. eurų, (praeitais metais biudžeto projekte buvom numatę 72 mln.). Jei dar praėjusiais metais skolinomės 24 milijonus, šiais metais nebesiskoliname (tuoj paaiškinsiu kodėl tai blogai).
Nors pajamos smarkiai auga, ne mažiau didėja ir elementarūs poreikiai. Vien Švietimo sektoriaus atlyginimams bus skirta net 50% (!) daugiau lėšų nei anksčiau, t.y. 60 mln. eurų (apie šeštadalis viso Vilniaus m. savarankiško biudžeto). Tiesa yra ta, kad šis poreikis visąlaik egzistavo – tiesiog anksčiau į darželius patekdavo kur kas mažiau vaikų. Padidinus darželių skaičių ir išaugus vaikų skaičiui savivaldybės darželiuose, atsirado nauji auklėtojų etatai. Todėl dabar skiriama suma pagaliau priartėjo prie realaus Vilniaus m. poreikio.
Lėšos numatomos ir daugeliui tęstinių darbų. Visų pirma, bus vykdoma programa, pagal kurią bent minimali poilsio ir susisiekimo infrastruktūra bus atnaujinta visuose miesto rajonuose – tvarkomi skverai (skirta 1 mln. eurų), asfaltuojamos ir tvarkomos gatvės (iš viso 16 mln. eurų, tame tarpe 2,5 mln. eurų kiemų sutvarkymui), tiesiami dviračių takai (23 km), įrengiami pėsčiųjų šaligatviai (~15km). Bus atnaujinti bent 10 mokyklų stadionų, 10 krepšinio aikštelių, įrengtos 68 vaikų žaidimų aikštelės. Labai svarbi iniciatyva bus kaimynijų programa, kuriai numatyta 2 mln. eurų – pagal šią programą remsime daugiabučių kvartalus, kurie parodys iniciatyvą susitvarkyti savo viešas erdves.
Kitais metais numatoma pradėti ir stambių investicinių projektų – visų pirma tai Nemenčinės plento rekonstrukcija, dviaukštės Žirnių ir Liepkalnio g. sankryžos įrengimas. Prasidės praėjusiais metais patvirtintas gatvių apšvietimo atnaujinimas ir pakeitimas į LED šviestuvus. Šie darbai – didelės apimties, bus pradėti šiais metais ir užbaigti greičiausiai jau 2019 m.
Trečdaliu (!) sumažinus Vilniaus įsiskolinimus, galų gale pradėjus skirti lėšas tokiems elementariems dalykams kaip patalynė ir kanceliarinės prekės darželiuose, būtų galima pradėti galiausiai atstatyti Vilniaus trūkstamą infrastruktūrą. Juk Vilniuje bene vienintelėje Lietuvos savivaldybėje trūksta darželių, kai kuriuose rajonuose – ir mokyklų. Įvertinus tiek renovacijos reikalaujančias įstaigas, tiek naujos statybos poreikį, bendras suskaičiuotas tokių investicijų poreikis yra bent 39 mln. eurų. Deja, nors Vilnius pirmą kartą nuo nepriklausomybės laikų yra finansiškai pajėgus, susitvarkęs savo skolas ir galėtų gauti pakankamai naujų paskolų su minimaliomis palūkanomis (0,03%), apynasrį jam uždėjo Vyriausybė ir Seimas. Todėl šiandien švietimo investicinei programai skiriame 16 mln. eurų – bet ir jų užteks 14-15 mokyklų ir darželių atnaujinimui, o taip pat planuojame naujų mokyklų ir darželių statybas Bajoruose, Balsiuose, Pilaitėje ir Pašilaičiuose.
Kadangi mūsų naujasis administracijos direktorius išmano informacines sistemas, o ir mielai padaro jas prieinamas visiems – galų gale mieste turime ir patogią (ar bent jau patogesnę) prieigą prie paruošto biudžeto. Kviečiu išsinagrinėti ir teikti pasiūlymus komentaruose ar el. paštu vilnius@kasparasadomaitis.lt!
1 komentaras apie “Biudžetas 2018”
Dažnai viešoje erdvėje kritikuojama Vilniaus miesto tvarkymo (plačiaja prasme) pozicija ir prioritetai, kurie, numatyti šios kadencijos VMS Tarybos. Tuo tarpu labai daug eilinių miesto gyventojų yra patenkinti, kad ši valdžia atsigręžė į jų gyvenamos aplinkos problemas. Užtenka tų gigantomanijų ir reprezentacinių projektų – elementariai sutvarkykime visus savo apleistus kampus ir pakraščius tiems, kas kasdiena dirba šiam miestui. Norėtusi, kad paminėti darbai turėtų realų tęstinumą, o žmonės tikrai prisimins tą gerą, kas buvo padaryta dėl jų.