Seimas pritarė mano, kartu su kolegomis teiktai iniciatyvai kurti mokestines paskatas didesniam plastiko ir kombinuotų pakuočių perdirbimui. Įsigaliojus pataisoms, nebeperdirbti plastiko pakuočių tiesiog neapsimokės.
Nieko nedarymas čia labai brangiai kainuoja. Lietuva kasmet už neperdirbtą plastiką Europos Sąjungai sumoka apie 13–14 mln. eurų, o pagal naują ES metodiką mokėsime ir visus 20 mln. Jei šį įnašą ES susimokėtų tie, kas plastiko pakuotes pagamina ir išleidžia į rinką, „atlaisvėtų“ pinigų biudžete bei atsirastų paskatos didinti perdirbamų pakuočių kiekius.
Priimti pakeitimai siūlo nuo 2025 metų verslą atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastiko, PET pakuočių atliekomis, jei jos bus perdirbtos.
Plastiko ir kombinuotos pakuotės yra labai patogios vartotojui, bet labai nepatogios aplinkai. Kas įvyksta su išrūšiuotomis pakuotėmis, geresniu atveju galime suprasti pasižiūrėję į kogeneracines jėgaines, o blogiausiu – prisiminę šviežią „Ecoservice“ gaisrą. Iki šiol Lietuvoje nebuvo realių paskatų užsiimti plastiko pakuočių iš rūšiavimo konteinerių perdirbimu. Šiuo įstatymu tai keičiame.
Kaip ir visada, konstruojant mokesčius ir lengvatas, labai svarbu nepalikti „landų“. Seimo Aplinkos apsaugos komitete vienbalsiai pritarėme, kad ir kombinuotos pakuotės būtų traktuojamos kaip plastikinės. 100 proc. plastiko pakuotė – gana retas reiškinys, tad sudaryti palankesnes sąlygas kombinuotoms, praktiškai neperdirbamoms pakuotėms, reikštų stiprų žingsnį atgal.
Kad pokytis perdirbant plastiką tikrai įvyktų, svarbu ir numatyti lėšas padėti verslui – atnaujinti pakavimo linijas, efektyvinti rūšiavimo procesus, kurti naujas pakuotes. Tikiuosi, Vyriausybė išgirs šį mano kvietimą, numatyti valstybės paramos priemones tokiems projektams įgyvendinti. Be to, pats projektas siūlo iš kur tų lėšų gauti. Daugiau perdirbsim, mažiau mokės verslas, mažiau mokės Vyriausybė ES. Win win.
