2015 metų tyrimo duomenimis, 98% vilniečių laimingi gyvendami Vilniuje. Tačiau mažiau nei pusė tada manė, kad miesto administracija dirba efektyviai (žr. mano skelbtą apžvalgą).
Per ketverius metus nuo 2015 m. Vilniuje daug nuveikėme tvarkant, styguojant ir sistemiškai peržiūrint, kaip aptarnaujami gyventojai. Šiandien aptarnaujame lietuvių, rusų, lenkų, anglų kalbomis, o užduoti klausimą savivaldybės darbuotojui galite gyvai interneto portale. Vidinėje darbuotojams skirtoje sistemoje nuolat skelbiama statistika, kiek gyventojų paklausimų atsakyta laiku, o geriausiai dirbantis skyrius gauna mėnesio sparčiausiojo vardą.
Tačiau stiebtis ir tobulėti dar yra kur – turime kelti ambiciją atitikti šiuolaikiško, profesionalaus paslaugų centro standartus. Tai vienas iš svarbiausių iššūkių ateinantiems keturiems metams.
Ką reikia keisti?
Pirma – tai tiesiog požiūris į vilnietį. Pavyzdžiui: dauguma žmonių yra sąžiningi, todėl net jei pavėluojame sumokėti skolą už komunalines paslaugas ar baudą už ne vietoje pastatytą automobilį, mieliau gautume mandagų priminimą, o ne perspėjimą ir priminimą apie gresiančią pažintį su anstoliu.
Antra – būtina išnaikinti biurokratines formuluotes iš savivaldybės atsakymų, arba, jei jos būtinos, tai perkelti į pabaigą. Kreipdamiesi į savivaldybę tikimės paprasto ir aiškaus patarimo, ką daryti, o ne ko nedaryti ir kuo savivaldybė negali padėti.
Trečia – bendravimas turi būti proaktyvus. Neturi būti vien atsakymas į užduotą klausimą, gyventojui taip pat svarbu, per kiek laiko bus atsakyta, kodėl vėluojama atsakyti, galiausiai – turi būti paklausta, ar savivaldybės specialistų atsakymas atsakė į klausimą (o taip, kartais neatsako.. 🙂 ).
Kaip to pasiekti?
Pirmiausia reikia peržiūrėti įstaigos struktūrą. Nepaisant to, kad iš mero visi tikisi vizijos ar ateities miražo, savivaldybė yra miestiečių paslaugų centras – laiku išlyginti duobes, suteikti vietą darželyje ar išduoti sąlygas statybos leidimui. Todėl, jei atsakymai užtrunka per ilgai, turime peržiūrėti darbuotojų funkcijas ir sustiprinti, specializuoti jas – nukreipiant daugiau žmonių ir išteklių darbui tiesiogiai su gyventojais.
Taip pat labai svarbūs – modernūs technologiniai sprendimai. Kiekvieną mėnesį savivaldybė sulaukia dešimčių tūkstančių paklausimų, prašymų, ar skundų. Tik dalis jų pagrįsti ir tinkamai suformuluoti, į kuriuos galima atsakyti. Tačiau net ir ta prašymų dalis sulaukia atsakymo lėčiau nei galėtų, nes ir į nemotyvuotus pareiškimus tenka atsakyti, kam sugaištama daug laiko. Šiai problemai išspręsti padėtų intuityvi bei lanksti dokumentų valdymo sistema. Šiuo metu savivaldybėje veikianti valdymo sistema yra tiesiog XX amžiaus priemonė, kuri atlieka elementarias funkcijas.
Esu įsitikinęs, kad XXI amžiuje turime mąstyti drąsiai – galbūt jau šiandien daug sprendimų galėtų priimti dirbtinis intelektas? Galbūt Lietuvos sostinės savivaldybė turėtų būti inovatorė drąsiai diegianti naujausius duomenų analizės įrankius?
Aš įsitikinęs – ne gali, bet turi. Tai mano iššūkis kitiems keturiems metams.
p.s. daugiau apie įgyvendinimą ir priemones tam pasiekti kviečiu padiskutuoti M. Mažvydo bibliotekoje, pirmadienį, 17:30 – kartu su Povilu Poderskiu, Vilniaus m. administracijos direktoriumi, Audrium Zujum, dirbtinio intelekto bendruomenės atstovu, Marku Mongirdu iš Kurk Lietuvai, bei Tomu Gulbinu – kolega ir kandidatu į Vilniaus m. tarybos narius. Registruokitės čia.
