Trys geri ir trys blogi dalykai apie Vilnių

Vilniaus miesto savivaldybė praeitoje kadencijoje džiaugėsi, kad net 93% vilniečių patinka gyventi jų mieste. 2015 metais šis skaičius pakilo net iki 98%, o miestas nepraleido progos apie tai pasigirti. Vis tik svarbu tai, kad tarp 83 Europos miestų beveik visi galėtų didžiuotis tuo pačiu – net ir Romoje, savikritiškiausioje Europos sostinėje, 80% gyventojų sakosi esą patenkinti gyvenimu savo mieste.

Todėl, nors šioje kadencijoje savivaldybės atstovai nepatingėjo pasižiūrėti ir daugiau apklausos rezultatų (žr nuorodą), vis tik nusprendžiau pasigilinti ir į kitus vilniečių atsakymus – galų gale, artimiausiu metu planuojame peržiūrėti ir Vilniaus m. priimtą strateginį planą, kur tokios apklausos rezultatai turėtų būti daugiau ar mažiau svarbūs. Pirmiausia trumpai apibendrinu, o toliau pasigilinu detaliau.

Trys geri ir trys blogi dalykai apie Vilnių

Taigi, anot 2015 metų vasara atlikto Eurobarometro tyrimo:

+ Vilniečiams patinka gyventi Vilniuje
+ Vilniečiai vieni iš labiausiai tolerantiškų Europoje užsieniečiams bei teigiamai juos vertina
+ Vilniuje pakankamai lengva rasti darbą, o savo šeimos finansinę situaciją vilniečiai vertina gerai
– Savivaldybės administracijos darbas vertinamas kaip vienas prasčiausių Europoje
– Mokyklų, sporto, sveikatos įstaigų infrastruktūra vertinama gana prastai
– Viešojo transporto paslaugos vertinamos prastai

Kas Vilniuje gerai?

Šiandien, anot Eurobarometro, pasidžiaugti galime ne vien tuo, kad vilniečiams patinka gyventi Vilniuje. Kad ir ką besakytumėte, Vilnius yra ir tolerantiškas miestas – čia net 87% pritaria, kad užsieniečiai, įsikuriantys Vilniuje, yra naudingi miestui. Tai 10 rezultatas visoje Europoje – galime pasilyginti su 41% pritarimu tokiam klausimui Atėnuose. Tiesa, tik 58% vilniečių mano, kad užsieniečiai čia gerai integruoti, o tai jau 28 rezultatas tarp visų miestų.

Antra, tai nors mūsų atlyginimai gerokai atsilieka nuo Vakarų miestų, vis dėl to darbo pas mus netrūksta. Esame 13 visoje Europoje pagal tai, kiek vilniečių mano (51%), kad mieste lengva rasti darbą. Galime pasilyginti su Palermo miestu Italijoje, kur tik 3% gyventojų taip mano. Beje, situacija per pastaruosius šešis metus pasikeitė iš esmės – 2009 metais viso labo 13% gyventojų taip manė ir Vilniuje.

Vilniuje ir atlygis gana geras – bent jau sprendžiant iš to, kad net 70% gyventojų atsakė, kad jie yra patenkinti savo šeimos finansine situacija. Vėlgi, nors iš 83 Europos miestų tai tik 52 rezultatas, bet iš principo nesame taip jau beviltiškai toli nuo Vakarų Europos miestų kaip Ciūrichas (92%). Kad suprastume, kas tai yra bloga situacija, galime pasilyginti su, pavyzdžiui, Atėnais, kur tik 33% yra patenkinti savo šeimos finansais.

finansine situacija

Y ašis – % miestiečių, teigiamai atsakiusių į klausimą, arba miesto reitingas. Kuo aukštesnis mėlynas stulpelis, tuo geriau. Ir, priešingai, kuo žemiau yra raudona linija (t.y., kuo aukštesnis miesto reitingas), tuo geresnė Vilniaus sitaucija. Apklausa atlikta 2015 metų vasara, rezultatai paskelbti 2015 metų pabaigoje.

Kas Vilniuje negerai

Eurobarometras klausia žmonių apie miesto aplinką – kaip jie vertina žaliąsias erdves, sporto infrastruktūrą, mokyklas ir t.t. Reikia pasakyti, kad triukšmo lygį, miesto švarą, kultūros infrastruktūrą (muziejus ir pan.), viešasias erdves vilniečiai vertina teigiamai arba bent jau geriau nei daugumoje kitų miestų. Tačiau atsiliekame (t.y. esame 60-70 reitingo vietoje) pagal tai, kiek vilniečių gerai įvertina miesto mokyklas (52% patenkinti), sporto infrastruktūrą (46%), sveikatos įstaigas (55%).

Atskirai norėčiau paminėti viešojo transporto vertinimą. 56% vilniečių miesto transporto būklę įvertina gerai, tačiau tai tik 67 vieta tarp 83 apklausoje dalyvavusių miestų. Rezultatas simboliškai geresnis nei ankstesnėse apklausose, kai viešajį transportą gerai vertino 50% ir 48% gyventojų. Vis tik, mano nuomone, tokie rezultatai tik patvirtina, kad viešojo transporto būklė mieste yra apverktina.

miesto infrastruktūra

Y ašis – % miestiečių, teigiamai atsakiusių į klausimą, arba miesto reitingas. Kuo aukštesnis mėlynas stulpelis, tuo geriau. Ir, priešingai, kuo žemiau yra raudona linija (t.y., kuo aukštesnis miesto reitingas), tuo geresnė Vilniaus sitaucija. Apklausa atlikta 2015 metų vasara, rezultatai paskelbti 2015 metų pabaigoje.

Galiausiai, anot apklausos, prasčiausia situacija Vilniuje yra su viešuoju administravimu. Nors 51% bent jau ‘pasitikti’ miesto administracija (palyginkime su 90% Šveicarijos miestuose), bet tik 38% mano, kad administracija dirba efektyviai – ir tai yra 76 rezultatas iš 83 visoje Europoje. Galime pasiguosti tuo, kad dar 2012 metais taip manančių buvo vos 32% vilniečių.

Todėl efektyvus administracijos darbas, manau, turėtų būti tarp pagrindinių miesto valdymo prioritetų. Aišku, kiekvienam žmogui šiek tiek skirtingai atrodys, kas tai yra efektyvus miesto valdymas, tačiau tam tikrų veiksmų jau yra imtasi. Pavyzdžiui, šiandien savivaldybė jau pradėjo matuoti, kiek jos teikiamų paslaugų (iš daugiau nei 200 skirtingų paslaugų, teikiamų gyventojams) yra atliekamos per nustatytą terminą. Už laiku atliekamus darbus atskiri departamentai yra skatinami. Darbo grupėje, kuri užsiima konkrečių sprendimų paieška, dalyvauju ir pats – todėl tikiuosi, kad reikalingų darbų bus atlikta ir daugiau. Apie tai būtinai parašysiu:)

administracijos darbo vertinimas

Y ašis – % miestiečių, teigiamai atsakiusių į klausimą, arba miesto reitingas. Kuo aukštesnis mėlynas stulpelis, tuo geriau. Ir, priešingai, kuo žemiau yra raudona linija (t.y., kuo aukštesnis miesto reitingas), tuo geresnė Vilniaus sitaucija. Apklausa atlikta 2015 metų vasara, rezultatai paskelbti 2015 metų pabaigoje.

Keletas pastebėjimų pabaigai

Smalsuoliams dar pridėsiu kelis grafikus apie miestiečių bendrą savijauta tiek savo artimiausios aplinkos (mikrorajono) kontekste, tiek vertinant Vilnių apskritai. Nei viename klausime Vilnius neišsiskiria kaip labai prastai atrodantis ar kaip labai gerai atrodantis (išskyrus jau minėtą teiginį, kad 98% patenkinti gyvenimu Vilniuje). Kai kurie klausimai yra kiek prieštaringi – nors pakankamai daug vilniečių vertina klausimą teigiamai, tačiau miesto reitingas yra gana žemas, lyginant su likusiais Europos miestais. Tokiais atvejais aš nesureikšminčiau klausimo, kaip ypatingai aktualaus – tai turbūt tokie klausimai, kur miestų atsakymai pasiskirstymai yra labai panašūs (pvz., apie 80%, ar apie 90%), o reitingai yra nulemiami tik statistiškai nereikšmingų skirtumų. Bet pasižiūrėti vis tiek įdomu:)

artimiausia aplinka

miesto įvaizdis

Y ašis – % miestiečių, teigiamai atsakiusių į klausimą, arba miesto reitingas. Kuo aukštesnis mėlynas stulpelis, tuo geriau. Ir, priešingai, kuo žemiau yra raudona linija (t.y., kuo aukštesnis miesto reitingas), tuo geresnė Vilniaus sitaucija. Apklausa atlikta 2015 metų vasara, rezultatai paskelbti 2015 metų pabaigoje.

Apie apklausos metodą

Apklausos nėra ‘nekvestinuojamas’ dalykas. Labai daug priklauso nuo to, kaip jos atliktos. Galime prisiminti nesenas apklausas Vilniuje dėl pritarimo krematoriumo statybai – kai ta pati agentūra per kelis mėnesius atliko tokią pačią apklausą ir gavo skirtingus rezultatus (aišku, antroji apklausa galėjo jau būti įtakota ir jau plačiai įsibėgėjusių viešųjų diskusijų).

Antras dalykas, tai daug atsakymų lyginant miestus tarpusavyje gali priklausyti ir nuo kultūrinių skirtumų. Kai kurios tautos užsiima saviplaka (kaip, sprendžiant iš apklausos, mėgsta italai ir turbūt lietuviai). Tai irgi parodo tam tikrą apklausos metodo ribotumą – atsakymai nėra pagrįsti objektyviais skaičiais.

Tačiau Eurobarometro apklausa, mano nuomone, yra pakankamai geras įrankis. Nėra priežasčių manyti, kad apklausos rengėjai ar įgyvendintojai turėtų kažkokius išankstinius nusistatymus, suinteresuotumą vienu ar kitu klausimu. Apklausa vykdoma kas tris metus, tad galime vertinti ir atsakymų stabilumą, tam tikras tendencijas. Eurobarometras savo rezultatus gauna apklausęs 700-800 gyventojų – kaip ir pakankamai, kad tai būtų reprezentatyvi apklausa, jei ji vykdoma pagal visus atsitiktinės respondentų atrankos kriterijus.

2015 metų apklausą galite rasti čia

2012 metų apklausą galite rasti čia

2009 metų apklausą galite rasti čia

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *