Verkiuose iki šiol nėra nei vienos gimnazijos, tad vyresnių klasių moksleiviai priversti važiuoti į centrą (pvz., į Senvagės gimnaziją Ozo gatvėje, arba kitur). Beje, jei iš tiesų bus įgyvendinta tokia, kaip žadama, viešojo transporto pertvarka, tuomet nuo 2027 m. patekimas į centrą gali tapti dar sudėtingesniu – tolimesnių rajonų (pvz. Pagubės, Naujųjų Verkių) gyventojams gali tekti pakeisti net du autobusus prieš pasiekiant mokyklas ar kitas vietas.
Naujoji gimnazija, žinoma, nepatenkins visų poreikių. Vien Balsių progimnaziją kiekvienais metais baigia 210-240 moksleivių (7-8 klasės po 30 mokinių). Susumavus su 120 moksleivių iš Jeruzalės progimnazijos, gausime, kad šiaurinėje Verkių dalyje galima suformuoti bent dvyliką (!) gimnazistų (devintokų) klasių. Tuo tarpu naujoji mokykla bus pajėgi iš viso priimti 480 mokinių, t.y. apie 120 mokinių kiekvienos klasės lygmeniu. Taigi, naujoji Verkių gimnazija tenkins tik apie 33% rajono poreikių.
Maža mokykla tikrai turės ir savų privalumų. Mokinių saugumas, patyčių ir priklausomybių kontrolė, kuri šiandien neišvengiamai rūpi kiekvienai šeimai, yra lengviau valdomi mažesnėse mokyklose. Tad didelių sovietinio tipo mokymo įstaigų statyba, tikėkimės, lieka praeityje.
Prieš kurį laiką dalinausi planuojamos Bajorų progimnazijos projektinių pasiūlymų apžvalga. Teko dalyvauti ir abiejuose Verkių mokyklos projektinių pasiūlymų svarstymuose. Verkių mokyklos antrojo pristatymo labiausiai prireikė dėl to, kad atsirado patalpa, numatyta kaip priedanga (Bajorų progimnazijai analogiškas atnaujinimas dar tik ruošiamas), nors daugiausia klausimų projektuotojai sulaukia dėl mokyklos pritaikymo neįgaliesiems, moksleivių saugumo, labai praktinių mokyklos naudojimo klausimų (valgyklos išdėstymas, patekimas į stadioną, ir pan.), transporto ir eismo pasikeitimų. Tai svarbūs ir įprasti miesto bendruomenei ir rajono gyventojams kylantys klausimai, visgi į daugelį jį šiuo metu dar nėra atsakymų – projektuotojai į juos tegali atsakyti “bus sprendžiama techninio projekto metu”. Kol atsakymų į šias detales nėra, kviečiu apžvelgti, ką siūlo projektuotojai ir ką galime žinoti jau šiandien.
Mokyklos vizualizacija iš paukščio skrydžio
Integracija į gamtą
Naujoji mokykla įsikurtų labai patrauklioje vietoje – iš pietinės jos pusės atsivertų nuostabus vaizdas į Jeruzalės parką, tvenkinį, mišką. Reaguodami į pastabas, projektuotojai teigia, kad langų ar kitų permatomų konstrukcijų į pietų pusę bus daugiau. Reikia tikėtis, kad vizualiai pavyks atverti ir sporto salės erdvę, tad krepšinį bus galima žaisti su pro langus atsiveriančiais šlaito vaizdais.
Projekto aprašyme minimas ir pėsčiųjų takas tarp Marcinkevičiaus g. ir Jeruzalės parko, tad patekimas į parką taps paprastesnis ir aplinkiniams gyventojams. Kita vertus, projektuotojai siūlo ir mažinti judėjimą po parką – pavyzdžiui, iš nukirstos medienos ir esamų šakų siūloma „formuoti, pinti tvoreles, kurios kurtu naujas buveines teritorijoje, tuo pačiu sumažintų žmonių judėjimą visame sklype ir apsaugotų liekančias natūralias gamtines buveines.” Tokios detalės statybų metu kartais ir praignoruojamos, tačiau, reikia tikėtis, kad statybininkai irgi bus sąmoningi ir jas įgyvendins.
Apskritai, 211 arų mokyklos sklypo plote daugiau nei pusė jo bus paliekama želdynams, nors nemažai jų teks ir panaikinti vykdant statybas. Didžioji dalis želdynų bus pietinėje, Jeruzalės parko pusėje, iš dalies dėl to, kad šioje vietoje prasideda ir labai status šlaitas.
Mokyklos vieta sklype ir teritorija, kurioje dėl šlaito statumo taikomi statybos apribojimai
Būtina paminėti ir mokyklos fasadams parinktą medžio apdailą, kuri pasak projektuotojų labiau įriš pastatą į gamtinį kontekstą. Tokia apdaila mokyklos pastatui puikiai tinka ne tik dėl vis labiau įsivyraujančių tvarumo tendencijų, tačiau ir dėl jaukumo, tekstūriškumo, palankumo emocinei savijautai, kurį kuria medis, kaip medžiaga; galiausiai, ir dėl netiesioginių sąsajų su medine, kadaise Lietuvoje vyravusia architektūra. Čia norėčiau pastebėti, kad dar reikia dirbti ir stengtis, kad vis daugiau medžio Lietuvos teisės aktai leistų naudoti ir visuomeninių pastatų vidaus patalpose, kur išties medžio apdaila darytų didžiausią teigiamą poveikį – kol kas tai sudėtinga dėl Lietuvos priešgaisrinių reikalavimų, nors, pavyzdžiui, Norvegijoje medžio naudojimas plačiai paplitęs.
Įdomi detalė – minima, kad sklypo vidinėje dalyje taip pat numatoma įrengti lauko klasę pritaikytą sodinukų auginimui. Kaip ir su natūralių gamtos buveinių apsauga, nebūtinai tokie užmanymai išlieka ir techninio projekto metu ir būna išpildomi, bet tokios detalės prideda vertės visam projektui.
Mokyklos fasadui numatoma medinė apdaila, suteiksianti jaukumo ir artumo gamtai
Patekimas į mokyklą
Geros žinios yra ir tai, kad numatyta daugiau nei minimaliai reikalaujama dviračių laikymo vietų – 50 vietoj pagal reglamentus numatytų 30ies. Gal kiek kyla abejonių, ar dviračių laikymo vietos yra patogioje vietoje ir nuo jų bus patrauklu mokyklos bendruomenei patekti į mokyklos patalpas, tačiau, matant, kiek Balsių mokykloje vaikų keliauja dviračiais, dviračių vietų galėtų būti net daugiau – šiuo metu tik apie 10% naujos Verkių gimnazijos moksleivių rastų savo dviračiui vietą.
Be abejonės, nors viešojo transporto jungtys mokyklai yra geros – netoliese važiuoja daug maršrutų į ir iš Santariškių – tačiau dalį moksleivių vis tiek vešime automobiliais. Pataisytame projekte teigiama, kad suprojektuojamos ir “Kiss & Ride” vietos. Apskritai, eismo ir parkavimo pertvarkymas atskirtas nuo mokyklos projekto (matyt, taip gausis ir greičiau dėl visų planavimo procedūrų) ir M.Marcinkevičiaus gatvės atkarpai nuo Mokslininkų gatvės iki naujai numatomos mokyklos projektas bus paruoštas atskirai. Dviračių takų M.Marcinkevičiaus gatvėje, deja, nenumatoma, o anot projektuotojų, jie galėtų atsirasti su naujai ruošiamų gatvės pertvarkos projektu.
Mokyklos 3D modelis, padėsiantis įsivaizduoti jos proporcijas su greta esančiais pastatais
Šiuolaikiškai projektuojamas ir lietaus nuotekų surinkimas. Miestuose vis plečiantis kietų dangų plotui, lietaus vandens surinkimas tampa vis didesne problema – jis perpildo nuotekų valyklas, nesusigerdamas vietoje. Todėl projektuotojai mokyklos sklype numato, kad lietaus vanduo nuo kietųjų dangų nukreipiamas į čia pat esančias sausbales, šlapbales taip sulaikant lietaus vandenį teritorijoje, leidžiant vandeniui susigerti arba išgaruoti natūraliai. Ant mokyklos stogo, projekto autorių žodžiais, numatomas apželdinimas šilokais, taip padidinat vandens sugeriamumą ir mažinant kietųjų dangų skaičių teritorijoje. Likusioje mokyklos sklypo dalyje siūloma naudoti infiltracines dangas, kurios nesumažintų vandens įgeriamumo teritorijoje. Kietų dangų plotas (vandeniui nelaidžios dangos) sudarys 36% sklypo ploto.
Projektuotojų pateikti šlapbalių/sausbalių pavyzdžiai, kurie naudojami lietaus vandeniui sklype akumuliuoti
Neabejoju, kad visa Verkių bendruomenė naujos mokyklos laukia kuo anksčiau. Naujų projektų aptarimą Lietuvoje lemia mūsų teisinė bazė, kurią siekiau keisti ir kuri, idealiu atveju, įtrauktų Verkių bendruomenę dar prieš pradedant projektavimą. Projektinių idėjų kūrimas gali tapti iš esmės visai kitokiu procesu, geras to pavyzdys buvo netoliese esančio Jomanto parko pertvarkymas.
Verkių mokyklos projektas atrodo jaukus ir perspektyvus. Nors tikėsimės, kad techninis projektas ir statybos leidimas bus išduoti kuo greičiau, bet kviečiu tęsti diskusiją, kokius lūkesčius naujajai Verkių mokyklai galime perduoti savivaldybei. Dalinkimės jais komentaruose.
