Dalyvavau keliose Liberalų Sąjūdžio veiklos grupėse ir komitetuose. Teoriškai, komitetai – tai įrankiai, kurie turėtų plėtoti liberalų idėjas ir jas įgyvendinti. Tačiau nuolat kartojama, kad komitetų veiklą reikia ‘peržiūrėti’ ir ‘padaryti aktyvesne’. Bet nesigauna, bent jau pastaruosius devynis metus. Žinau, kodėl.
Tik suformavus naują komitetą ar veiklos grupę, jos nariai jau po kelių mėnesių atitolsta nuo darbo jose. Be to, toje pačioje ‘komunalinių paslaugų’ veiklos grupėje vienas galvoja apie šilumos kainas, o kitas – apie kiemsargius. Ir būtų keista, jei būtų kitaip. Mūsų partijoje nėra žmonių, galinčių nuolat (be algos) dirbti Liberalų sąjūdžio komitetuose. Be to, kiekvienas turime savų idėjų, rūpesčių, ir labiausiai esame motyvuoti juos ir atstovauti – bet nebūtinai dirbti ties kitais pasiūlymais komitetuose.
Tai ką turėtume daryti? Du pavyzdžiai toliau aprašo dvi itin sėkmingas įmones, tačiau jų darbo tvarka iš esmės skiriasi. Kuris iš dviejų variantų primena jūsų veiklą Liberalų sąjūdyje?
- (1) Darbas “Volkswagen” gamykloje. Aštuntą ryte suskamba gongas, pasikeičia pamaina. Visi stoja į savo vietas ir konvejeris su automobilių kėbulais pajuda. Dirbama tiksliai, tempas monotoniškas: nereikia skubėti, nes kiti nespės iš paskos, bet negalima ir atsilikti. Per pietus gongas pertraukai, penktą valandą užleidžiamos vietos kitai pamainai.
- (2) Darbai Walt Disney kino kompanijoje. Kurį laiką buvo veiklos štilis, bet ką tik patvirtino idėją naujam filmui. Skubiai samdomas režisierius ir aktoriai. Filmą reikia spėti parodyti iki naujų metų. Visi dirba viršvalandžius. Ginčijasi, kaip atrodys viena ar kita scena. Darbai, kaip taisyklė, vėluoja, bet filmas bus parodytas iki švenčių. Pabaigus darbus, visi išsiskirsto. Kai kurie grįš į Walt Disney tik po kelių metų, kai vėl atsiras jiems patraukli užduotis.
Akivaizdu, kad Walt Disney darbo pobūdis labiau atitinka mūsų veiklą Liberalų sąjūdyje. Juk daugelis tik epizodiškai prisidedame prie veiklos, ir prisidedame tik tada, kai įgyvendiname mums patinkančias idėjas. Dėl kai kurių dalykų galime pasėdėti ir viršvalandžius, bet niekas negalime ateiti 8 val. į darbą Liberalų sąjūdyje ir išeiti 17 val.
Tačiau šiandien liberalų veiklą bandome organizuoti kaip „Volkswagen” gamykloje: steigiame veiklos grupes (ar komitetus), kurios savo pobūdžiu reikalauja nuolatinio įsitraukimo, sunkiai persiorientuoja situacijai ir klausimo aktualumui pasikeitus, retai keičia pirmininkus, užsibrėžia pernelyg plačius tikslus. Kitaip tariant – veiklos grupių darbas neatitinka realių Liberalų Sąjūdžio narių laiko galimybių ir motyvacijos pobūdžio.
Ko galime pasimokyti iš Walt Disney? Turime dirbti projektais. Kiekvienai idėjai ar pasiūlymui buriame naują komandą, numatome konkretų įgyvendinimo laiką ir sutariame dėl rezultato – surengti seminarą, diskusiją, padaryti palyginimą. Tai atitiktų mūsų galimybes aktyviai prie Liberalų sąjūdžio prisidėti tik epizodiškai, nepririštų ilgam laikui ir neįpainiotų į nieko neveikiančias grupes. Motyvuotume partijos narius, nes projektus lengviau galima pritaikyti prie kiekvieno iš mūsų asmeninių interesų.
Taip aiškiai parodytume ir mūsų skyriaus veiklumą. Dabar, pvz., neaišku, kiek idėjų ir pasiūlymų turėjo ‘transporto’ (tik pavyzdys!) veiklos grupė. Gal 10, gal nei vieno. Kadangi projektai baigtųsi konkrečiu laiku, matytume, kiek iš tų idėjų mes įgyvendinome. Dabar mums lieka taip ir neaišku, ar bent viena konkreti ‘transporto’ grupės užduotis buvo iki galo atlikta.
Ir pabaigai. ‘Komitetus’ sugalvojo tarybinė valdžia (kai viską tvarkė ‘centrinis partijos komitetas’). Po to kažkas prieš dvidešimt metų perrašė juos į partijos įstatų šabloną, ir nuo tada visos partijos tą šabloną naudoja. Liberalų Vilniaus skyriuje bandėm atsiriboti nuo sovietmečio įvesdami ‘veiklos grupių’ pavadinimą. Tačiau tai buvo tik kosmetinis pakeitimas. Jei norime iš principo pakeisti mūsų narių motyvaciją, įsitraukimą ir realiai suprasti, kiek galime nuveikti, turime pertvarkyti savo darbo organizavimą.
