9 grafikai apie CO2 emisijų mokestį

Lietuvoje norime peržiūrėti automobilių taršos mokestį. Sprendimas dėl CO2 taršos mokesčio įvedimo bus atsakingas – vis tik automobilį turi beveik kiekvienas.

Vertinant Aplinkos ministerijos pasiūlytą variantą, labiausiai jame trūksta aiškaus tikslo – ką norime pasiekti, kodėl, ir kaip tas mokestis padės tai padaryti. Be abejonės, visi atsakymai šiandien būtų tik sąlyginiai, su prielaidom ir spėjimais, bet geriau bent jau kažkokie atsakymai. Šio įrašo tikslas yra būtent susidėlioti pagrindines prielaidas, ką tas mokestis turėtų nuveikti ir pakeisti Lietuvoje, bei pasižiūrėti, kokias alternatyvas turime.

Neturiu sau galutinio atsakymo, kaip ir koks jis turėtų būti, net ir su šiais grafikais. Tačiau, kad ir kaip bevertintume, mūsų užsibrėžti tikslai 42% sumažinti transporto CO2 emisijas iki 2030-ųjų metų yra labai ambicingi. Pasiūlytų sprendimų apimtys, netgi, sakyčiau, yra kiek per mažos. Kol kas man aišku viena – dabartinis, jau galiojantis automobilio pardavimo mokestis yra daugiau žalingas, nes niekaip neįtakoja to, kokius automobilius naudojame.

Kas vyksta su automobiliais Lietuvoje?

Pirma, pabandykime suprast, kas vyksta su Lietuvos automobilių rinka. Matome, kad registre automobilių sparčiu daugėja – pastaruosius keturis metus, bent po 150 tūkst. kiekvienais metais! Bandžiau suprasti, kiek automobilių išregistruojama, t.y. sumažėja kiekvienais metais – pavyzdžiui, 2020 m. buvo sunaikinti 25 tūkst. automobilių, apie 50 tūkst. eksportuota į užsienį. 2019 ir 2018 metais buvo sunaikinta perpus mažiau – apie 12-14 tūkst. automobilių, o eksportuota 28 tūkst. ir 24 tūkst. automobilių. Taigi, iš to įregistruotų automobilių skaičiaus reikėtų atimti eksportuotus ir sunaikintus automobilius, bet balansas yra aiškiai į didėjimą.

Kita visai nedžiuginanti tendecija – ne tik užsivežame daugiau automobilių, bet ir jų vidutinis amžius pastaraisiais metais turėjo tendenciją augti – nuo 7 metų 2008 metais padidėjo iki daugiau nei devynių 2018-ais, nors pastaruoju metu ir šiek tiek sumenko. Taigi 2020-aisiais mes paprastai perkame/importuojame 2011 metų gamybos automobilius.

Jei norime kovoti su tuo, kiek CO2 išmeta automobiliai, tai 2011 metų gamybos Lietuvoje registruoti automobiliai vidutiniškai išmetė 150 g/km CO2 – jau geriau nei visi ~180 g/km kokiais 2001 metais! Bet tik 2016 gamybos lietuvių mėgstami automobiliai yra santykinai geresnių parametrų – siekia jau tik ~130 g/km ir vėlesnių/naujesnių automobilių g/km kažkokio ypatingo šuolio nėra.

Na, ir dar, apžvelgiant automobilius Lietuvoje, įdomu pasižiūrėti ir kas darosi skirtingose savivaldybėse. Miestai, kaip matome, būtų mažiausiai paveikti naujo mokesčio, o tuo tarpu Kazlų Rūdos ir Šalčininkų savivaldybės turi daugiausia emisijų išskiriančius automobilius.

Kokį taršos mokestį dabar svarstome?

Dabar pasiūlytas mokestis apima du kriterijus – registracijos ir naudojimo. Jis taip pat yra progresinis – mokėti tenka už kiekvieną g/km CO2, bet tas mokestis yra dar tuo didesnis, kuo daugiau CO2 automobilis išmeta. Apie 24% Lietuvoje esančių automobilių nemokės mokesčio, nes jų išmetamas CO2 yra mažesnis nei 130 g/km.

Dabar šiek tiek apie Aplinkos ministerijos pagudravimus (gal ir tiesiog apsiskaičiavimus) – viršutinis grafikas galioja tik tiems automobiliams, kuriems YRA CO2 IŠMETIMŲ DUOMENYS. Žinia, kad daugybė, apie 800,000 iš 1,600,000 lengvųjų automobilių, tokių duomenų neturi – ir, kaip taisyklė, tai seni automobiliai, kurių, kaip matėme aukščiau, CO2 išmetimai būna didesni. Todėl mano prognozė yra, kad kur kas mažiau nei 24% automobilių išsisuks nuo CO2 mokesčio. Būtų tiksliau sakyti, kad bent 200,000 automobilių Lietuvoje tokio mokesčio nemokės.

Kita problema, kuri aktuali, jei mes norime būti sąžiningi mokesčių ir klimato kaitos atžvilgiu, yra dyzelgeito skandalas. Žinome, kad daug gamintojų sukčiavo teikdami emisijų duomenis – nes realybėje juos sumažinti buvo tiesiog sunkiai įmanoma. Todėl po 2018 metų buvo pradėtos naudoti kitokios CO2 emisijų apskaičiavimo metodikos – pavyzdžiui, pagal WLTP (daugiau galite paskaityti čia) CO2 emisijos yra kur kas didesnės. Kuriomis emisijomis remsimės apskaičiuodami mokestį – sąžiningiau būtų naudoti naujesnę, tikslesnę metodiką, bet ar toks ir yra planas? Tuomet dar mažiau automobilių galės išvengti CO2 mokesčio?

CO2, automobiliai ir klimato kaita

Tik žinant šį kontekstą, manau, galime pradėti diskusiją apie tai, kokio emisijų mokesčio mums reikia. Klimato kaitos darbotvarkė (tikslų rinkinys), patvirtintas Seime po visokių derybų ir galvojimų 2021 m. birželio 30 d., numato, kad transporto sektorius turi sumažinti 42% savo CO2 emisijas iki 2030 metų lyginant su 2019 m. Jei mes rimtai galvojame apie klimato kaitą, apie savo įsipareigojimus, tai mūsų klausimas turi būti toks – kaip turi pasikeisti automobiliai Lietuvoje, kad pasiektume šį tikslą?

Vidutinis CO2 g/km Lietuvoje siekia 160 g/km (iš tikrųjų – daugiau, nes, kaip matėme, daug senų automobilių neturi duomenų ir neįsiskaičiuoja į vidurkį). Jei darytume prielaidą, kad taršūs (galingi) automobiliai nuvažiuoja panašiai vienodai kaip ir netaršūs (prielaida, manau, logiška, nes automobilių kiekiai dideli ir ridos vidurkiai matyt visai gali būti panašūs), tai iki 2030 metų vidutinis automobilių CO2 g/km turėtų būti 93 g/km. Kadangi žinome, kad dabartinė situacija yra prastesnė nei 160 g/km, tai galime suapvalinti ir tikslą į šiek tiek mažiau ambicingą – 100 g/km. Šis tikslas būtų tinkamas, jei bendras automobilių skaičius / jų bendra rida Lietuvoje nedidėtų. Jei automobilių daugės – vidurkis CO2 g/km turi būti dar mažesnis, nes iš tiesų mums rūpi bendras CO2 išmetimų kiekis, o ne vidurkis.

Kol kas įvežamų automobilių CO2 vidurkis yra gerokai, gerokai mažesnis nei 100 g/km. Net visiškai naujų, net pagal seną metodiką vertinant CO2, automobilių emisijų vidurkis yra apie ~125 g/km. Įskaitant ir naudotus automobilius (mėlyna linija) mes šiuo metu vos vos artėjame prie 150 g/km ribos. Vieninteliai automobiliai šiandien, kurių vidurkis yra žemiau nei 100 g/km CO2 yra arba hibridai, plug-in hibridai, arba gana maži automobiliukai su benzininiais ar dyzeliniais varikliais. Kad ir kaip ten būtų, 130 g/km apmokestinimo riba yra tikrai per aukštas signalas, jei mes norime pasiekti klimato kaitos tikslų.

Visai kita kryptis būtų ne tiek mažinti automobilių CO2 išmetimus, bet apskritai mažinti automobilių skaičių. Logiškiausia būtų atsisakyti taršiausių automobilių, ir šiek tiek skaičiavimų rodo, kad, jei norėtume sumažinti CO2 emisijas 42%, tai mums reikėtų atsisakyti trečdalio (apie 500,000!) savo automobilių. Čia galima prisimint, kad per metus sunaikiname nuo 12,000 iki 25,000 tūkstančių automobilių ir dar apie 40,000-50,000 išvežame. Jei visiškai nebeįsivežtume jokių naujų automobilių, o toliau tik naikintume ir eksportuotume dabartiniu tempu, tai visai įmanomas žingsnis.

Tiek įžvalgų ir grafikų, apie tai, kas dedasi Lietuvoje. Kokie kilo jums klausimai? Gal turite pasiūlymų? Savo mintis ir siūlymus ketinu sudėlioti kitame įraše.