{arba kas yra kokybiškas bendravimas}
Kai jūs savo noru prisijungiat prie politinės organizicijos (pvz liberalų partijos) ir skiriate jai savo laiką, tai darote ne dėl to, kad liberalų idėjos, mintys ir diskusijos yra neįdomios. Jūs tikriausiai norite sutikti bendraminčius, išklausyti jų idėjas, suprasti jų argumentus ir aptarti savo pasiūlymus. Ir dar norite ginčytis, įrodinėti savo tiesą. Ir dar norite suburti ir palaikyti bendruomenę, kurioje atviras bendravimas yra savaime suprantamas dalykas. Bet tikrai nesijungiat prie liberalų vien dėl to, kad linkčiodami pritartumėte, kas jums sakoma.
Tuo tarpu mane stebina kažkur sklandanti pseudo idėja, kuri, atrodo, pagrįsta prielaida, kad liberalai vieni kitiems neįdomūs. Ta idėja sako, kad liberalams – partijos nariams – nereikia siųsti daug informacijos. Žmonės, atseit, gali būti nepatenkinti spam’u, pasimes tarp srauto.
Pabandykite tokį patarimą duoti politikams per rinkimus – „nekankink rinkėjų informacija apie save, nes dar sunervinsi.” Arba, kokiam nors prekės gamintojui – “tik šiukštu nepasakok apie save, nes dar žmonėms tai nepatiks.” Tačiau kažkodėl liberalų vidinei komunikacijai tas tinka – „kam čia mums spam’int?”, arba „aj, dar nesame apsisprendę, kol kas nieko nepasakokim”. Tačiau tylėjimas ir informacijos ribojimas nėra būdas skatinti diskusijas, įtraukti žmones į veiklą, motyvuoti juos. Liberalai bus sėkmingi tik tada, kai pasakos vieni kitiems apie save – daug ir dažnai.
Tai ką turim daryti?
Keisti turinį. Ar mums rūpi reklamuoti baidarių žygius ir dviračių pasivažinėjimus? Ar geriau turėtume pasakoti, ką veikia mūsų veiklos grupės, projektų grupės, poskyriai? Susimąstykime – kaip tūlam liberalui, norinčiam ir turinčiam galimybių prisidėti prie veiklos, atsirinkti stipriausias ir aktyviausias liberalų veiklos sritis? Net jei tūlas liberalas šiuo metu negali prisidėti prie jūsų veiklos, galbūt tas pats žmogus girdės ir žinos, kad jam įdomi veikla vyksta – o tada ateis su savo energija po kokių trijų mėnesių ir prisidės savo darbu prie konkrečių rezultatų.
Be to, kai veiklos grupių darbai viešinami, tai tik papildoma motyvacija joms dirbti. Svarbu platinti žinią ir apie nedideles ir mažai reikšmingas iniciatyvas – kad kiekvienas liktų pastebėtas.
Kalbėtis daug, dažnai, įvairiais kanalais. Turime nesibodėti priminti apie liberalų veiklą ir telefonu (pvz., kartą per metus pasakyti „ateik į susirinkimą”?), ir el. paštu (pvz., naujienos kas mėnesį), ir per socialinius tinklus (kasdien?) ar trumpąją žinute (priminti apie susirinkimą kartą per metus). Viešai, skaidriai, visiems – neatribojant nei vieno mūsų, liberalų, bendruomenės nario. Taip užtikrinsime kiekvieno lygias galimybes dalyvauti veikloje – nes vieni nori bendrauti telefonu, kiti el. paštu, o treti – per Facebook.
Idealiu atveju norėtume turėti vieną centralizuotą platformą, vieną vietą, kur yra visa reikalinga informacija ir naujienos tūlam liberalui. Platformos sukūrimas gal brangus ir sudėtingas (nes, kad ja naudotųsi, ji dar turi būti patogi). Bet pirmu žingsniu bent jau turėtume dažniau ir įvairiau bendrauti su mūsų bendraminčiais – tą nedidelėm sąnaudom galim padaryti jau dabar.
Suteikt ir gauti grįžtąmąjį ryšį. Kuo svarbesnis klausimas, tuo svarbiau užtikrinti bendrą sutarimą, Ir tuo svarbiau, kad informacija turi būti dvipusė. Ir tuo labiau turime stengtis gauti atgalinį ryšį.
Grįžtamasis ryšys reikalingas ir apskritai kiekvienai iniciatyvai. Jei kažkas imasi iniciatyvos, tas kažkas turi žinoti, kaip jį vertina kiti partijos nariai. Tai ir suteikime tą grįžtamąjį ryšį?
Apibendrinant, mūsų gyvas bendravimas tarpusavyje turim siekti bendro sutarimo dėl politinių veiklos gairių (!). Pvz kiek BVP skirti gynybai? kiek priimsime pabėgėlių? Ir su nauju turiniu, tinkamais kanalais bei grįžtamuoju ryšiu mes to sutarimo galime pasiekti.
