Liberalų programiniai tikslai daugumai pažangiai mąstančių žmonių yra suprantami ir priimtini. Tačiau, kad mus paremtų, rinkėjai turi tikėti, jog dirbame nuoširdžiai. Kad tokio tikėjimo nėra rodo ypač žemas (apie 5%) pasitikėjimo partijomis lygis, panašiai žemas yra ir pasitikėjimas Seimu. Nepasitikėjimas partijomis pasireiškia ir tuo, kad kiekvienuose rinkimuose ieškomi ir randami vis nauji gelbėtojai. Šiais laikais tampa būtinybe į sąrašą įtraukti “nepartinių” kandidatų – o būti “partiniu” jau tampa ir tam tikru prakeiksmu. Kai kurie to vengdami apgalvotai nestoja į partijas, pvz. Skvernelis…
Situacija turi pasikeisti. Narystė partijoje turi tapti vertinama, o ne vengtina. Todėl liberalams pirmiausia reikėtų susikoncentruoti ne į naujų programinių nuostatų paiešką, bet į atviros, įtraukiančios, skaidrios partijos kūrimą. Ir ne vien korupciniai ryšiai gali skandinti partiją, bet ir nepaaiškinti vidiniai nesutarimai, stumdymaisi, “savų” prastūminėjimas.
Ką turime padaryti? Penkios mano siūlomos kryptys liberalams, kuriose turime keistis:
- Pirmininko ir valdybos rinkimų viešumas. Partijos pirmininką, o gal net ir valdybą, turime rinkti visuotiniu balsavimu. Svarbu, kad kandidatai savo viziją Liberalų sąjūdžiui išdėstytų raštu, viešai, jog numatytume laiką diskusijoms ir vizijos pristatymams skyriuose. Išdėstytume pirmininko viziją ne tik partiečiams, bet ir Lietuvai, taip įtraukdami visuomenę į rinkimus. Besidomintys galėtų matyti, kuo gyvena, apie ką diskutuoja liberalai. Dar daugiau – jei išdrįstume – galime pasekti Anglijos leiboristų pavyzdžiu: pirmininko rinkimai galėtų būti būdas plėsti Liberalų sąjūdžio narių ratą, kai kiekvienas naujai prisijungęs taip pat iš karto gali rinkti partijos pirmininką.
- Atnaujinta kandidatų reitingavimo tvarka. Turėtume atsikratyti praktikos reitinguoti kandidatus po 30 sekundžių prisistatymo. Ieškokime naujų būdų – sudarykime sąlygas kandidatams prisistatyti, papasakoti apie save, numatykime tam laiko. Tai svarbu ir kaip “treniruotė” patiems kandidatams, ir kaip būdas išvengti “pažįstamų” rato reitingavimo.
- Asmenybių ugdymas. Lietuvoje nepasitikime partijomis – akcentuokime asmenybes. Jei Lietuvoje gerai žaidžiame krepšinį, tai todėl, kad turime geras krepšinio mokyklas. Ir Liberalų sąjūdyje bus daugiau gerų politikų, jei jie turės kaip mokytis. Mokymuisi gali būti daug būdų, tačiau svarbiausias – suteikti atgalinį ryšį tam, kuris bando, dalyvauja, dirba. Atkreipiu dėmesį, kad neturime mokyti per prievartą, bet turime suteikti įrankių, parodyti būdus ir kelią (sudaryti ‘roadmap’), kaip kiekvienas gali mokytis pats.
- Plėskime lėšų rinkimo aktyvumą. Per mažai dėmesio skiriame lėšų rinkimui – su tuo, mano žiniomis, partijoje dirba vos vienas žmogus, o daugelio kandidatų įgūdžiai tam minimalūs. Tačiau, jei sugebi įtikinti paremti save, kaip kandidatą, pinigais, tuomet tikrai kažką darai labai teisingai! Lėšų rinkimas – tai geriausias pretekstas kreiptis į bet kurį žmogų per rinkimus. Lėšų rinkimo būdai, įgūdžiai, principai yra puikiai atidirbti daugelio nevyriausybinių organizacijų – tiesiog turime juos pritaikyti.
- Vadybiniai procesai. Visąlaik, susidūręs su įvairiomis pažangiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, matau jų kur kas efektyvesnį procesų valdymą ir vadybinį darbą. Nekalbu apie verslininkų vadybinius sugebėjimus. Manau, kad elementarus verslo vadybinių sprendimų pritaikymas leistų gauti daugiau atgalinio ryšio iš rinkėjų, sureaguoti į daugiau jų komentarų, apibendrinti juos pagal geografijas ir rinkėjų grupes. Kokybiškas bendravimas ne tik pavers partijos veiklą skaidresne, bet ir sudarys sąlygas tinkamu laiku rinkėjus pakviesti palaikyti Liberalų sąjūdį. Mes kai ką jau darome (pavyzdžiui, registruojame, kur lankėmės per nuo durų prie durų kampanijas), bet turime tai daryti dar geriau.
Šiems Seimo rinkimams paruošėme puikią 200 psl. rinkimų programą – ji buvo ruošiama dar tada, kai partijos reitingai buvo aukšti, o visi tikėjosi pergalės, tad motyvacijos buvo pakankamai. Manau, drąsiai galime šį dokumentą saugoti ateičiai, jį detalizuoti, patikslinti, bet iš esmės visiškai kitą vargu ar reikės kurti. Šiandien turime parodyti visuomenei, kad turime ne tik pažangias vertybines nuostatas, bet ir galime sukurti iš esmės kitokią partiją, nei Lietuvoje esame įpratę matyti.
