Per pastaruosius 20 metų viena nepaneigiamai liudija mūsų gyvenimo sąlygų pagerėjimą. Tai – sparčiai augantis automobilių skaičius. Jei prieš dvidešimt metų visi žinojome, ką reiškia įsigrūsti į sausakimšą autobusą, tai šiandien visi vilniečiai žino, ką reiškia leisti laiką automobilių spūstyse. Anot Vilniaus plano specialistų, 1993 m. 11% kelionių Vilniuje vykdavo automobiliu, 2011 m. – 38%.
Dažnai pasigirsta aimanavimas, kad Vilniaus transporto infrastruktūros plėtra beviltiškai atsilieka nuo poreikių. Tiesą sakant, nesu dėl to tikras – skaičiai rodo, kad kasmet investuojame milžiniškas lėšas į Vilniaus transporto pralaidumo didinimą. Lentelėje matome pačius brangiausius Vilniaus projektus per 2010-2016 metus.
10 didžiausių Vilniaus m. transporto infrastruktūros projektų
| Projektas | Asignavimų per 2010-2016 metus (eurai ) |
|---|---|
| Vakarinio aplinkelio III etapas (nuo Ozo g.) | 94.441.425 |
| Vakarinio aplinkkelio II etapas (nuo L. Asanavičiūtės g. iki Ozo g.) | 56.650.313 |
| Vakarinio aplinkkelio 1A etapas (Lazdynų tilto rekonstrukcija) | 39.282.582 |
| Vakarinio aplinkkelio I etapas (nuo Oslo g. iki L. Asanavičiūtės g.) | 32.293.762 |
| IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis (projektavimas ir statyba) | 17.150.979 |
| Geležinio Vilko gatvės nuo A.Goštauto gatvės iki M.K.Čiurlionio gatvės rekonstravimas | 15.640.758 |
| Gariūnų gatvės ir Gariūnų tilto rekonstrukcija | 13.888.091 |
| Žirnių gatvės ir Minsko plento (iki miesto ribos) rekonstravimas | 7.012.830 |
Žirnių g. ir S. Dariaus ir S. Girėno g. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas | 2.362.813 |
| Linkmenų-Žalgirio-Geležinio Vilko g. rekonstrukcija | 1.874.859 |