Kiek vienas gyventojas Vilniui atneša pajamų?

Tik po Konstitucinio Teismo sprendimo Lietuvoje buvo susimąstyta, kad savivaldybių biudžetams skiriamos lėšos turi būti paskirtos vadovaujantis bent jau kažkokia logika. Nuo 2016 metų, bent kažkokia logika jau atsirado – apie jos privalumus ir trūkumus jau rašiau. Kad ir kokie būtų tie metodikos netobulumai, Vilniui ji nustato tam tikras žaidimo taisykles, kaip būtų galima didinti savo biudžeto pajamas.

Šias žaidimo taisykles labai svarbu suprasti formuojant miesto politiką. Konkretus pavyzdys: Skaitykite toliau

Kada Vilniuje atsiras funkcionalus viešasis transportas?

Neseniai savivaldybė sudarė istorinį susitarimą su vyriausybę dėl 56 mln. eurų, kurių neskyrė Vilniui per 2009-2016 metus dėl iškreiptos savivaldybių biudžetų skaičiavimo metodikos. Tai susitarimas, ženkliai išplečiantis savivaldos reikšmę Lietuvoje, nes teismas pripažino, kad ir su savivalda vyriausybei reikia skaitytis, o biudžeto skaičiavimo metodika turi būti sąžininga.

Dėl Konstitucinio teismo sprendimo buvo įvesta skaidresnė tvarka, kaip sudaromas Vilniaus miesto biudžetas. Tačiau jokiu būdu negalime teigti, kad vis tik 2016 metų vyriausybės naudojama metodika jau yra adekvati ir teisinga. Ypač nepateisinama tai, kokiu principu Vilnius turi finansuoti transporto lengvatas, įtvirtintas įstatymais, ir kurių savivaldybė neturi teisės niekaip keisti.

Turime suprasti, kad miestas, kuris sukuria reikšmingą dalį šalies BVP, o iš surenkamų gyventojų pajamų mokesčio dotuoja kitų Lietuvos savivaldybių išlaikymą, pats negauna pakankamai lėšų savo gyvybinėms funkcijoms išlaikyti. Augantis Vilnius yra vienintelis Lietuvos centras, išlaikantis nuolatinį gyvybingumą. Atimti iš jo lėšas – tolygu atimti galimybę augti visai Lietuvai.
Skaitykite toliau

Kiek Lietuvoje gyventojų – 2,9 ar 3,2 mln? Arba kaip Vilnius milijonus prarado…

Jei atsiverstume 2016 savivaldybių biudžetų sudarymo projektą pamatytume, kad savivaldybių biudžetas sudaromas keliais etapais. Kiekviename iš jų yra Vilniui blogų dalykų. Tačiau įdomiausia tai, kad 2016 m. (priešingai nei 2015 m.) gyventojų skaičius Lietuvoje, pagal savivaldybių biudžeto pajamų metodikos įstatymą yra 3,2 mln (!), o ne 2.9 mln. Kodėl toks didelis skirtumas? Nes 3,2 mln. pateikia registrų centras, o 2,9 mln. – Lietuvos Statistikos departamentas.

Ką praranda Vilnius, taip drastiškai pakeitus gyventojų skaičių, galime nesunkiai suskaičiuoti.

Skaitykite toliau

Daugiabučių administravimas – dėl ko skundžiasi miestiečiai?

senas daugiabutisKelias dienas praleidau skaitydamas miesto gyventojų skundus – o jų daug:) Šį kartą dėmesys buvo išskirtinai skundams dėl daugiabučių administravimo. Sugebėjau įveikti 44 skundus ir savivaldybės atsakymus į juos – tiek yra savivaldybės ‘skundų’ registre nuo metų pradžios. Iš viso savivaldybė gavo 215 paklausimų dėl daugiabučių administratorių ir 184 dėl bendrijų veiklos (bet jie kituose registruose.. tačiau nesigilinkime į biurokratiją:) ). Tai kokios gi išvados?
Skaitykite toliau

Trys geri ir trys blogi dalykai apie Vilnių

Vilniaus miesto savivaldybė praeitoje kadencijoje džiaugėsi, kad net 93% vilniečių patinka gyventi jų mieste. 2015 metais šis skaičius pakilo net iki 98%, o miestas nepraleido progos apie tai pasigirti. Vis tik svarbu tai, kad tarp 83 Europos miestų beveik visi galėtų didžiuotis tuo pačiu – net ir Romoje, savikritiškiausioje Europos sostinėje, 80% gyventojų sakosi esą patenkinti gyvenimu savo mieste.

Todėl, nors šioje kadencijoje savivaldybės atstovai nepatingėjo pasižiūrėti ir daugiau apklausos rezultatų (žr nuorodą), vis tik nusprendžiau pasigilinti ir į kitus vilniečių atsakymus – galų gale, artimiausiu metu planuojame peržiūrėti ir Vilniaus m. priimtą strateginį planą, kur tokios apklausos rezultatai turėtų būti daugiau ar mažiau svarbūs. Pirmiausia trumpai apibendrinu, o toliau pasigilinu detaliau.

Skaitykite toliau

Minimalus atlyginimas padidės. Ar gyvenimas – pagerės?

(publikuota 15min.lt)

Minimali alga Lietuvoje didės toliau, nors tam Trišalės tarybos pritarimo nėra, o Tarptautinis valiutos fondas jau yra įspėjęs dėl tokio sprendimo neigiamo poveikio. Šie perspėjimai – ne veltui. Toks žingsnis padeda tik nedidelei daliai sunkiai gyvenančių piliečių, įgyvendinamas išskirtinai verslo sąskaita (bet be jokių valdžios pastangų) ir turi daug šalutinių poveikių. Apie viską – iš eilės. Skaitykite toliau

Transporto politika Vilniui. Kaip turėtume daryti

Kiekvienam didmiesčio gyventojui puikiai žinoma, kas yra automobilių spūstys. Neretai jos gerokai apsunkina kelionę link darbo ar namų. Tačiau turėtume būti objektyvūs – nėra pasaulyje miestų galinčių teigti, kad gyvena be kamščių. O OECD analizė ‘Managing Urban Traffic Congestion’ netgi teigia, kad didėjančios automobilių spūstys gali būti ir sėkmingos miesto ekonomikos bruožas. Juk norint patekti į U2 grupės koncertą, mes dvi ar tris valandas grūdamės spūstyse prie įėjimo ir tai yra įrodymas, kad grupė yra sėkminga.

Tačiau transporto srautų suvaldymas gyvybiškai svarbus miesto ekonomikai. Nors kamščiai neišvengiami, spūsčių valdymas būtinas norint užtikrinti, kad miestas galėtų efektyviai priimti kuo daugiau atvykstančių darbuotojų. Tai įmanoma, nuolat stebint miesto kamščių būklę ir tinkamai atsirenkant investicijų prioritetus.

Jau rašiau, ką kartais padarome blogai šiandien. Dabar rašau, kaip kelionės trukmės matavimas gali būti mums naudingas, o praktinius kelionės trukmės matavimo niuansus aptariu čia. Skaitykite toliau

Transporto politika Vilniui. Ką darome blogai

Vilniaus savivaldybėje priimdami kiekvieną sprendimą siekiame aiškumo, skaidrumo, konkrečių kriterijų kiekvienam remiamam projektui. Tai ypač svarbu transporto infrastruktūros sričiai, nes jai skiriame dideles lėšas – pvz., 2016 metų biudžete numatyta 775 tūkst eurų vien naujų sankryžų projektavimui. Todėl manau, kad mums reikia gerai apgalvotų ir pagrįstų kriterijų, kur, kaip ir kada investuojame miesto lėšas tvarkydami miesto eismą. Pirmiausia pasakysiu, kodėl remiantis dabartinėmis metodikomis dažnai klaidingai vertiname sprendimų naudą miestui. Kitas įrašas bus apie tai, kaip iš tiesų turėtume daryti.

Skaitykite toliau

Transporto politika Vilniui. Praktinės kelionės trukmės vertinimo galimybės

Paprasčiausias būdas išmatuoti miesto maršrutų trukmes – tiesiog atsisėsti į automobilį ir pervažiuoti numatytas gatves. Taip „Susisiekimo paslaugos“ jau yra padariusios ir netgi gautas kažkoks rezultatas (žr. trukmė dieną, trukmė vakarinio piko metu, rytinio piko trukmė). Aišku, tokį trukmės matavimą reikėtų automatizuoti ir yra ne vienas būdas tą padaryti. Nors kiekvienas būdas su savais niuansais ir kiekvienas tinkamas šiek tiek skirtingiems tikslams.

Toliau detaliau aptariu, ką esam išsiaiškinę apie įvairias alternatyvas. Kol kas dar daugelį variantų toliau aiškinamės, tad jų statusas gali būti ir pasikeitęs (alternatyvos aprašomos, kiek buvo žinoma apie jas 2016 m. kovo 1 d.)

Skaitykite toliau

Kiek vilniečių tvarko Vilnių?

‘Tvarkau Vilnių’ yra programėlė (apps’as), kurioje galite užregistruoti pastebėtus tvarkytinus dalykus Vilniuje. Net ir aš pats užregistravau vieną tokį, dėl keistai nukreiptų pėsčiųjų ir automobilių šviesoforų, kurie galimai klaidindavo vairuotojus (gavau atsakymą, kad savivaldybės atstovo nuomone, ten tos problemos nėra, bet tai jau kita istorija..).

Duomenys apie užregistruotas problemas Vilniuje visąlaik buvo vieši, tačiau tik neseniai (dėka pasikeitusio mero ir jo politinės valios bei gerai dirbančių jo padėjėjų) jie tapo patogiai prieinami analizei (juos galite rasti čia). Tad nusprendžiau pasižiūrėti, kiek naudingas “Tvarkau Vilnių” įrankis Vilniui ir, per kelis kartus, tikiuosi, apžvelgsiu tą naudą.

Skaitykite toliau