Kelios mintys apie laisvę X Liberalų Sąjūdžio suvažiavimui artėjant

„America first“ agitavo Trump’as, „Liberali Lietuva pirmiausia!“ šūkiu pasitinkam naujus liberalų pirmininko rinkimus. Deja, dėl suprantamų priežasčių, partijos pirmininko rinkimų diskusija šiandien pasisukusi apie mūsų organizacinę struktūrą, lygiavertį narių įtraukimą, skaidrumą, bet ne liberalų misiją Lietuvai.

Be abejo – kaip ir visose partijose – Liberalų sąjūdyje visąlaik buvo skaidymasis į „savus“ ir „kitus“. Kažkada ir pats aktyviai siūliau kelis veiksmus, kaip politinė partija galėtų „generuoti“ daugiau rezultatų, tapti labiau įtraukianti (pavyzdžiui, kaip perorganizuoti komitetus, aktyviau –bendrauti su nariais ar kaip užtikrinti veiklos viešumą).

Tačiau, turiu pripažinti, kad efektyvi organizacija yra tik antraeilis dalykas šalia aiškios vienijančios liberalios minties, aiškaus liberalo identiteto. Šiandien kiekvienas Liberalų sąjūdžio narys yra šventai įsitikinęs esąs liberalas, nors kiekvieno samprata apie liberalizmą gali būti gerokai skirtinga. Vienas už narkotikų ir prostitucijos legalizavimą, kitas – prieš. Bet mes, liberalai, toleruojame nuomonių skirtumus – nes įvairovė jėga.

Gal todėl sunku suvienyti liberalus, kad jie kalbėtų vienu balsu? Gal todėl kartais sunku paaiškinti rinkėjui, o kuo išskirtinė ta „liberalų darbotvarkė“? „Liberalų“ atsiranda net ir pas konservatorius  (kai jie ima agituoti už narkotikų legalizavimą), pas socialdemokratus, kurie ‘pramuša’ naują darbo kodeksą, ar pas valstiečius, kurie reformuoja miškų urėdijas.

Kiekviena partija kritikuoja didelius mokesčius, kovą su biurokratija, kvailus draudimus. O aiškių kriterijų, kaip atskirti, kuris siūlymas yra „konservatoriškai liberalus“, „liberaliai liberalus“ ar „pernelyg liberalus“ – nėra. Todėl liberalų pasiūlymams lengva „susivelti“ su kitų partijų šūkiais, o vienintelė išeitis – lenktyniauti, kad mūsų pasiūlymai legalizuoti narkotikus būtų labiau liberalūs nei kitų partijų pasiūlymai.

Skaitykite toliau

Kaip mes juos išmetėm

Ar esate kada nors bandę gyventi su išsiskirti norinčia žmona (arba vyru)? Kuris, viena vertus, bendraujant net neslepia, kad nori išsiskirti, bet taip pat nenori viešai pirmas pasakyti, jog nori skirtis. Aš nebandžiau. Bet galiu papasakoti, kaip toks gyvenimas atrodo politikoje. Skaitykite toliau

Išgyvendiname rinkliavas darželiuose!

Rugpjūčio 30 d  miesto Taryboje formaliai įtvirtinome, kad valstybiniai darželiai neturi teisės inicijuoti rinkliavų iš tėvų. Tai spraga, kuri seniai turėjo būti panaikinta, jei tik miesto darželiai iki tol būtų tinkamai finansuojami.

Jau nuo 2016 metų Vilniaus mieste darželiams skiriamos lėšos ženkliai padidėjo, o lyginant su 2015 – išaugo net pusantro karto. Apart tokių elementarių dalykų, kaip darbo užmokestis ir komunalinės paslaugos, Vilniuje pagaliau skiriamas konkretus finansavimas grupių aplinkai ir ugdymo poreikiams. Pavyzdžiui, yra numatyta, kad 2017 m. bus skiriama po 68 eurus vienam vaikui: po 5 eurus patalynei atnaujinti, po 45 eurus – kanceliarijai, ūkinėms, higienos prekėms ir po 18 eurų kitoms būtinoms išlaidoms.

Pastaba: pateikti pokyčiai apima Vilniaus m. savarankiškas lėšas. Įskaičiavus iš valstybės biudžeto ir iš tėvų mokesčio gaunama finansavimą, valstybinių darželių išlaikymui reikia apie 80 mln. eurų kasmet.

Skaitykite toliau

Kaimynijų programa: kas tai ir kam ji skirta

Be jau kurį laiką vykstančių kiemų asfaltavimo, remonto darbų, liepos 26 d. Vilniaus m. savivaldybėje atlikome dar vieną žingsnį padedant daugiabučiams tvarkytis savo aplinką – patvirtinome kaimynijų programą. Tai ambicinga programa, kuriai, jei visos miesto kaimynijos joje sudalyvautų, prireiktų 100 mln. eurų. Pateikiu keletą programos pakeitimų (pasiūlytų pačių daugiabučių atstovų mūsų susitikime), pagrindinius klausimus / atsakymus ir išvardinu tolimesnius žingsnius programos įgyvendinime.

Šiai programai aptarti susitikome su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais – esu dėkingas už konstruktyvią diskusiją ir pastabas dėl paruoštos kaimynijų programos. Ši programa visiškai nauja ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Natūralu, kad jai įsibėgėti reikės laiko, greičiausiai bus reikalingi jos pakeitimai. Tačiau jau susitikime aptarėme ir pasiūlėme keletą programos patobulinimų. Kuriuos siūlymus nutarėme įtraukti, apibendrinu lentelėje. Skaitykite toliau

Jūsų laiptinėje pakeitė veikiančią lemputę? Arba daugiabučių namų administravimo ypatumai..

Vilniuje yra 1,724 namai, kurie administruojami bendrijų, 4,107 namai, administruojami namų administratorių, ir dar 366 įvairių kitų administravimo formų namai (Jungtinės veiklos valdymo forma, statybos bendrijos, ir t.t.).

Kiekvienais metais į savivaldybę plūsta skundai dėl daugiabučių valdymo.  Skundžiasi ir dėl bendrijų (203 skundai per 2016 m.), ir dėl administratorių (919 skundų) veiklos. Per daug kainavo langų valymas, neteisingai apskaičiuotas remonto mokestis, drėgmė garaže, stogo remonto darbai, nereikalingi darbai ir dar maždaug 100 skirtingų (ir tuo pačiu – labai panašių) skundų priežasčių. Šiek tiek detalesnę apžvalgą jau esu padaręs anksčiau.

Skaitykite toliau

Kiek turi kainuoti valstybinės žemės nuoma?

Kiek turi kainuoti valstybinės žemės nuoma?

Remianti įstatymu valstybinė žemė turi būti išnuomojama (arba parduodama) aukcione. Patrauklaus žemės sklypo nuomos kaina išauga, valstybė gauna tinkamą grąžą iš savo bendro turto. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje niekas nepamena tokio atvejo, kuomet žemė buvo išnuomota aukcione. To priežastis – dar nebaigta žemės reforma grąžinant žemę jos savininkams natūra. Tačiau įstatymas numato išimtį, kuomet valstybinė žemė gali būti išnuomota be aukciono – jei žemė reikalinga pastatui aptarnauti arba jei tai – nedidelis įsiterpęs žemės ruožas. Ir šia išimtimi yra naudojamasi.

Žalgirio stadionas (nuotrauka iš Wikipedia)

Skaitykite toliau

Ar turime Vilniuje statyti daugiau dangoraižių?

Tik prieš kelias dienas Vilniaus m. taryboje pateiktas klausimas dėl naujo dangoraižio statybos šalia ‘Lietuvos’ viešbučio, t.y. dar žinomo ‘Libeskindo’ pastato. Surengėme šiuo klausimu viešą pasitarimą, atėjo tiek šio sprendimo priešininkai, aktyvūs visuomeninkai, tiek besidomintys architektai.

Po susitikimo gavau vieną išsamų architekto laišką, kuris iš tiesų man patiko ir gana tiksliai atspindi svarbiausius šio sprendimo niuansus. Su jo leidimu, dalinuosi visu gautu laišku:


Skaitykite toliau

Ar reikia prisidėti prie gerų idėjų įgyvendinimo?

Jeigu galvojate, kad geras idėjas lengva įgyvendinti – labai klystate. Idėjos neužtenka. Pirmiausia turi tą idėją patikrinti, nušlifuoti, įvertinti – pažiūrėti, ar kitos šalys jau taip darė, gal nedarė, kas joms pasisekė, kas – ne.

Labai reta iniciatyva išlieka gyvybinga ilgą laiką. Tačiau negalima tiesiog pasišvaistyti geromis idėjomis ir po pusmečio jas užmiršti. Bet gerų iniciatyvų palaikymas, priminimas ir vystymas reikalauja daug laiko, didelio žmonių indėlio, viešumo, o tai reiškia – lėšų. Skaitykite toliau

Sumažinome Vilniaus skolą. Ir kas iš to?

Per du metus nuo 2015 m. balandžio iki 2017 m. balandžio Vilniaus skola sumažėjo 25%, t,y, 105 mln. eurų, o su visais kreditoriais yra atsiskaitoma laiku. Tačiau yra komentatorių, kurie šypsosi į ūsą – ‘na ir kas, kad sumažinote skolas, mums nuo to nei šilta, nei šalta. Ar ne geriau užlopyti kelius ar nuveikti gerus darbus vilniečiams?’ Štai čia atėjo metas paaiškinimui, kodėl būtų buvę šalta, jei ji nebūtų buvusi sumažinta.

Vilniaus miesto skolos dydisŠaltinis: http://atviras.vilnius.lt/finansai/skola

Skaitykite toliau

Ar Vilnius per didelis Lietuvai?

Žmonių (ypač politikų) noras apeiti ekonomikos dėsnius tikrai stebina. Lietuvoje ne taip seniai subsidijavome saulės elektrines. Rezultatas – viduryje pievų, kurios galėtų būti naudingesnėms grūdinėms kultūroms auginti, pristatyta daug neatsiperkančių saulės elektrinių, kurių išlaikymą apmoka visi vartotojai. Arba, galime prisiminti, kaip neseniai buvo subsidijuojamas biokuras – kol valdininkai susiprato, kad remdami grūdų auginimą biokurui jie sukelia maisto kainas.

Vienas panašus politikų subsidijų taikinys, vis garsiau girdimas ir Lietuvoje, yra didelių miestų baimė. Karts nuo karto pasigirsta aimanavimų, neva tai Vilnius nusiurbia regionų žmones, kad Lietuvoje liks 2.5 miesto, o regionuose – vien apleistos sodybos. Todėl vyriausybė skelbia planus apmokėti būsto išlaidas regionuose, iškelti ministerijas, dar pasigirsta siūlymai priverstai siųsti dirbti medikus į regionus ir daug kitų sprendimų.

Tačiau ar iš tiesų Vilnius neproporcingai užgožia regionus? Ar ir vėl, jog veltui švaistome biudžeto lėšas subsidijoms, kurios vis tiek nepadės gyventojų atkelti į regionus, susiprasime tik po fakto?

Skaitykite toliau