Vilniaus ir Berlyno kainų palyginimas

Nusprendžiau paskelbti kiek smagesnį tekstą, kadangi interneto platybėse imtas linksniuoti šaržuotas Berlyno ir Vilniaus palyginimas. Taigi, sudėliojau keletą lentelių iš UBS „kainų ir uždarbio“ („prices and earnings“) tyrimo 2015 metais. Lyginau Vilnių ir Berlyną, bet dar pridėjau Londoną ir Oslą (nes ten daug tautiečių), Niujorką (nes čia pasaulio bamba ir UBS atskaitos taškas) ir Taliną (nes kaip gali nepasilyginti su estais). Kam įdomu, daug daugiau miestų yra UBS puslapyje su daug atvirų duomenų nuo 1970 metų, kada tyrimas buvo pradėtas.

FB sklandę šaržai ir klausimai, sukėlę tokį ažiotažą, buvo maždaug „ar iš tiesų maistas Berlyne daug pigesnis“. Jei labai trumpai, tai – ne. 39 maisto produktų krepšelis, įprastai maisto kiekis reikalingas trijų asmenų šeimai Vakarų Europos standartais vienam mėnesiui, kainavo 269 USD Vilniuje ir 419 USD Berlyne. O daugiau lentelių – žemiau.

Skaitykite toliau

Viltingai ir kantriai žvelkite į ateinančius metus

christmas-ornament-207334_1920

Kalėdų šventė pakylėja mus nuo darbais ir rūpesčiais persmelktos kasdienybės prie amžinųjų vertybių. Linkiu visiems Kūčių vakarą sutikti su Jums brangiausiais žmonėmis. Tegul Jūsų namuose nepritrūksta jaukumo ir žmogiškosios šilumos, džiaugsmo ir ramybės. Viltingai žvelkite į ateinančius metus, tebūnie jie sėkmingi, o politiniai sprendimai – nuoseklūs ir tikslingi! Linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų ugninio Gaidžio metų!

Kodėl diskutuojama dėl autobusų pirkimo?

 

bussing-1243924_1280

Bene karščiausių diskusijų taryboje sulaukė klausimas dėl naujų autobusų pirkimo. Nors pats pirkimas savivaldybei papildomai nieko nekainuos (bus finansuojama iš Vilniaus Viešojo transporto lėšų (VVT)), bet pačio pirkimo vertė per aštuonis metus gali siekti 55 mln. eurų. Natūralu, kad tai tampa centriniu diskusijų objektu. Skaitykite toliau

Kokių liberalų reikia Lietuvai?

integration-1777537_1280

Liberalų programiniai tikslai daugumai pažangiai mąstančių žmonių yra suprantami ir priimtini. Tačiau, kad mus paremtų, rinkėjai turi tikėti, jog dirbame nuoširdžiai. Kad tokio tikėjimo nėra rodo ypač žemas (apie 5%) pasitikėjimo partijomis lygis, panašiai žemas yra ir pasitikėjimas Seimu. Nepasitikėjimas partijomis pasireiškia ir tuo, kad kiekvienuose rinkimuose ieškomi ir randami vis nauji gelbėtojai. Šiais laikais tampa būtinybe į sąrašą įtraukti “nepartinių” kandidatų – o būti “partiniu” jau tampa ir tam tikru prakeiksmu. Kai kurie to vengdami apgalvotai nestoja į partijas, pvz. Skvernelis…

Situacija turi pasikeisti. Narystė partijoje turi tapti vertinama, o ne vengtina. Todėl liberalams pirmiausia reikėtų susikoncentruoti ne į naujų programinių nuostatų paiešką, bet į atviros, įtraukiančios, skaidrios partijos kūrimą. Ir ne vien korupciniai ryšiai gali skandinti partiją, bet ir nepaaiškinti vidiniai nesutarimai, stumdymaisi, “savų” prastūminėjimas. Skaitykite toliau

Kas svarbu, kai atiduodi savo balsą?

Mėgstu papokštauti gyvenime, tarp kolegų, apie politiką. Tačiau man nėra priimtina, kai  pasirinkimą remti vieną ar kitą politinę partiją bandomą nulemti juokeliais apie A.Butkevičiaus anglų kalbos trūkumus. Tokie bandymai labiau primena mokyklos laikus: kai neturi ką protingiau už premjerą pasakyti, tada bandai šaipytis.

Jei ne pagal pašaipas ir juokelius, tai kaip žinoti, ką verta paremti? Skaitykite toliau

Kiek vienas gyventojas Vilniui atneša pajamų?

Tik po Konstitucinio Teismo sprendimo Lietuvoje buvo susimąstyta, kad savivaldybių biudžetams skiriamos lėšos turi būti paskirtos vadovaujantis bent jau kažkokia logika. Nuo 2016 metų, bent kažkokia logika jau atsirado – apie jos privalumus ir trūkumus jau rašiau. Kad ir kokie būtų tie metodikos netobulumai, Vilniui ji nustato tam tikras žaidimo taisykles, kaip būtų galima didinti savo biudžeto pajamas.

Šias žaidimo taisykles labai svarbu suprasti formuojant miesto politiką. Konkretus pavyzdys: Skaitykite toliau

Kada Vilniuje atsiras funkcionalus viešasis transportas?

Neseniai savivaldybė sudarė istorinį susitarimą su vyriausybę dėl 56 mln. eurų, kurių neskyrė Vilniui per 2009-2016 metus dėl iškreiptos savivaldybių biudžetų skaičiavimo metodikos. Tai susitarimas, ženkliai išplečiantis savivaldos reikšmę Lietuvoje, nes teismas pripažino, kad ir su savivalda vyriausybei reikia skaitytis, o biudžeto skaičiavimo metodika turi būti sąžininga.

Dėl Konstitucinio teismo sprendimo buvo įvesta skaidresnė tvarka, kaip sudaromas Vilniaus miesto biudžetas. Tačiau jokiu būdu negalime teigti, kad vis tik 2016 metų vyriausybės naudojama metodika jau yra adekvati ir teisinga. Ypač nepateisinama tai, kokiu principu Vilnius turi finansuoti transporto lengvatas, įtvirtintas įstatymais, ir kurių savivaldybė neturi teisės niekaip keisti.

Turime suprasti, kad miestas, kuris sukuria reikšmingą dalį šalies BVP, o iš surenkamų gyventojų pajamų mokesčio dotuoja kitų Lietuvos savivaldybių išlaikymą, pats negauna pakankamai lėšų savo gyvybinėms funkcijoms išlaikyti. Augantis Vilnius yra vienintelis Lietuvos centras, išlaikantis nuolatinį gyvybingumą. Atimti iš jo lėšas – tolygu atimti galimybę augti visai Lietuvai.
Skaitykite toliau

Kiek Lietuvoje gyventojų – 2,9 ar 3,2 mln? Arba kaip Vilnius milijonus prarado…

Jei atsiverstume 2016 savivaldybių biudžetų sudarymo projektą pamatytume, kad savivaldybių biudžetas sudaromas keliais etapais. Kiekviename iš jų yra Vilniui blogų dalykų. Tačiau įdomiausia tai, kad 2016 m. (priešingai nei 2015 m.) gyventojų skaičius Lietuvoje, pagal savivaldybių biudžeto pajamų metodikos įstatymą yra 3,2 mln (!), o ne 2.9 mln. Kodėl toks didelis skirtumas? Nes 3,2 mln. pateikia registrų centras, o 2,9 mln. – Lietuvos Statistikos departamentas.

Ką praranda Vilnius, taip drastiškai pakeitus gyventojų skaičių, galime nesunkiai suskaičiuoti.

Skaitykite toliau

Daugiabučių administravimas – dėl ko skundžiasi miestiečiai?

senas daugiabutisKelias dienas praleidau skaitydamas miesto gyventojų skundus – o jų daug:) Šį kartą dėmesys buvo išskirtinai skundams dėl daugiabučių administravimo. Sugebėjau įveikti 44 skundus ir savivaldybės atsakymus į juos – tiek yra savivaldybės ‘skundų’ registre nuo metų pradžios. Iš viso savivaldybė gavo 215 paklausimų dėl daugiabučių administratorių ir 184 dėl bendrijų veiklos (bet jie kituose registruose.. tačiau nesigilinkime į biurokratiją:) ). Tai kokios gi išvados?
Skaitykite toliau

Trys geri ir trys blogi dalykai apie Vilnių

Vilniaus miesto savivaldybė praeitoje kadencijoje džiaugėsi, kad net 93% vilniečių patinka gyventi jų mieste. 2015 metais šis skaičius pakilo net iki 98%, o miestas nepraleido progos apie tai pasigirti. Vis tik svarbu tai, kad tarp 83 Europos miestų beveik visi galėtų didžiuotis tuo pačiu – net ir Romoje, savikritiškiausioje Europos sostinėje, 80% gyventojų sakosi esą patenkinti gyvenimu savo mieste.

Todėl, nors šioje kadencijoje savivaldybės atstovai nepatingėjo pasižiūrėti ir daugiau apklausos rezultatų (žr nuorodą), vis tik nusprendžiau pasigilinti ir į kitus vilniečių atsakymus – galų gale, artimiausiu metu planuojame peržiūrėti ir Vilniaus m. priimtą strateginį planą, kur tokios apklausos rezultatai turėtų būti daugiau ar mažiau svarbūs. Pirmiausia trumpai apibendrinu, o toliau pasigilinu detaliau.

Skaitykite toliau