Temos Archyvai: Vilnius

Deprichvatizuoti Vilnių

Prieš du šimtus metų, anot Benjamino Franklino, buvo neišvengiami du dalykai – mirtis ir mokesčiai. Gyvenam moderniais laikais, tad šiandien galime pridėti, kad vanduo, šiluma, atliekų išvežimas – taip pat neišvengiamos paslaugos. Kadangi tai ir neišvengiamos išlaidos, tai palanki sritis piktnaudžiavimui bei korupcijai – deja, dažnai net nesuprantame, kada ir kaip permokame už šias paslaugas.

Metų metus Vilniuje visos šios sritys buvo apleistos, skendėjo aplaidumo, korupcijos ar bent jau įtartinų susitarimų liūne. Daugelį iš jų atitaisėme. Tačiau situacijos ženklų ar net radikalų pasikeitimą geriausiai nušviečia ne lozungai, o penki konkretūs pavyzdžiai:

Skaitykite toliau

Vilniuje vėl pinga – šį kartą atliekos

Kainoms Lietuvoje šuoliais kylant aukštyn, vilniečiai gali pasidžiaugti ir geromis naujienomis – komunalinės paslaugos čia pinga. Palyginus su 2015-2016 metais, šilumos kaina šiandien Vilniuje yra maždaug 30-40% procentų mažesnė. 2017 metais vandens kubinio metro kaina sumažėjo 20%. Šiais metais atėjo laikas atliekoms – absoliučiai daugumai Vilniaus gyventojų atliekų išvežimas atpigs.

Savivaldybei duomenis apie mišrių atliekų išvežimo tarifus 2017 m. buvo pateikę 3950 daugiabučių namų. Pagal nuo gegužės 1 d. įsigaliosiančius rinkliavos tarifus, net 3562 iš jų šiukšlių išvežimo kaina sumažės 2.5 karto (!) ir daugiau, o tik 15 namų šiukšlių išvežimas pabrangs. Panaši ir individualių namų savininkų situacija.

Skaitykite toliau

Biudžetas 2018

Naujus 2018 Vilnius pasitinka ne tik Europos susižavėjimo sulaukusia Šv.Kalėdų eglute. 2018-ieji – ekonominio pakilimo, bet tuo pačiu ir sudėtingi metai Vilniui. Miesto biudžetas bus rekordiškai didelis – augant atlyginimams ir daugėjant dirbančių žmonių, auga gyventojų pajamų mokesčio surinkimas.

Vilniaus miesto biudžetą detaliai galite išsinagrinėti čia

Skaitykite toliau

Išgyvendiname rinkliavas darželiuose!

Rugpjūčio 30 d  miesto Taryboje formaliai įtvirtinome, kad valstybiniai darželiai neturi teisės inicijuoti rinkliavų iš tėvų. Tai spraga, kuri seniai turėjo būti panaikinta, jei tik miesto darželiai iki tol būtų tinkamai finansuojami.

Jau nuo 2016 metų Vilniaus mieste darželiams skiriamos lėšos ženkliai padidėjo, o lyginant su 2015 – išaugo net pusantro karto. Apart tokių elementarių dalykų, kaip darbo užmokestis ir komunalinės paslaugos, Vilniuje pagaliau skiriamas konkretus finansavimas grupių aplinkai ir ugdymo poreikiams. Pavyzdžiui, yra numatyta, kad 2017 m. bus skiriama po 68 eurus vienam vaikui: po 5 eurus patalynei atnaujinti, po 45 eurus – kanceliarijai, ūkinėms, higienos prekėms ir po 18 eurų kitoms būtinoms išlaidoms.

Pastaba: pateikti pokyčiai apima Vilniaus m. savarankiškas lėšas. Įskaičiavus iš valstybės biudžeto ir iš tėvų mokesčio gaunama finansavimą, valstybinių darželių išlaikymui reikia apie 80 mln. eurų kasmet.

Skaitykite toliau

Kiek turi kainuoti valstybinės žemės nuoma?

Kiek turi kainuoti valstybinės žemės nuoma?

Remianti įstatymu valstybinė žemė turi būti išnuomojama (arba parduodama) aukcione. Patrauklaus žemės sklypo nuomos kaina išauga, valstybė gauna tinkamą grąžą iš savo bendro turto. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje niekas nepamena tokio atvejo, kuomet žemė buvo išnuomota aukcione. To priežastis – dar nebaigta žemės reforma grąžinant žemę jos savininkams natūra. Tačiau įstatymas numato išimtį, kuomet valstybinė žemė gali būti išnuomota be aukciono – jei žemė reikalinga pastatui aptarnauti arba jei tai – nedidelis įsiterpęs žemės ruožas. Ir šia išimtimi yra naudojamasi.

Žalgirio stadionas (nuotrauka iš Wikipedia)

Skaitykite toliau

Sumažinome Vilniaus skolą. Ir kas iš to?

Per du metus nuo 2015 m. balandžio iki 2017 m. balandžio Vilniaus skola sumažėjo 25%, t,y, 105 mln. eurų, o su visais kreditoriais yra atsiskaitoma laiku. Tačiau yra komentatorių, kurie šypsosi į ūsą – ‘na ir kas, kad sumažinote skolas, mums nuo to nei šilta, nei šalta. Ar ne geriau užlopyti kelius ar nuveikti gerus darbus vilniečiams?’ Štai čia atėjo metas paaiškinimui, kodėl būtų buvę šalta, jei ji nebūtų buvusi sumažinta.

Vilniaus miesto skolos dydisŠaltinis: http://atviras.vilnius.lt/finansai/skola

Skaitykite toliau

Kuo panaši Lietuva ir Nigerija?

(publikuota 15min.lt)

Lagosas – didžiausias Nigerijos miestas, galbūt net didžiausias Afrikoje. Niekas iš tiesų net nežino, kiek Lagose gyventojų. 2006 metų nacionalinio gyventojų surašymo metu Lagose buvo devyni milijonai gyventojų. Tačiau miestas su tuo nesutiko – padarė savo atskirą surašymą, anot kurio mieste buvo 17 mln. (!) gyventojų.

Kodėl kilo toks ginčas?

Skaitykite toliau

Kiek vienas gyventojas Vilniui atneša pajamų?

Tik po Konstitucinio Teismo sprendimo Lietuvoje buvo susimąstyta, kad savivaldybių biudžetams skiriamos lėšos turi būti paskirtos vadovaujantis bent jau kažkokia logika. Nuo 2016 metų, bent kažkokia logika jau atsirado – apie jos privalumus ir trūkumus jau rašiau. Kad ir kokie būtų tie metodikos netobulumai, Vilniui ji nustato tam tikras žaidimo taisykles, kaip būtų galima didinti savo biudžeto pajamas.

Šias žaidimo taisykles labai svarbu suprasti formuojant miesto politiką. Konkretus pavyzdys: Skaitykite toliau

Kiek Lietuvoje gyventojų – 2,9 ar 3,2 mln? Arba kaip Vilnius milijonus prarado…

Jei atsiverstume 2016 savivaldybių biudžetų sudarymo projektą pamatytume, kad savivaldybių biudžetas sudaromas keliais etapais. Kiekviename iš jų yra Vilniui blogų dalykų. Tačiau įdomiausia tai, kad 2016 m. (priešingai nei 2015 m.) gyventojų skaičius Lietuvoje, pagal savivaldybių biudžeto pajamų metodikos įstatymą yra 3,2 mln (!), o ne 2.9 mln. Kodėl toks didelis skirtumas? Nes 3,2 mln. pateikia registrų centras, o 2,9 mln. – Lietuvos Statistikos departamentas.

Ką praranda Vilnius, taip drastiškai pakeitus gyventojų skaičių, galime nesunkiai suskaičiuoti.

Skaitykite toliau