Temos Archyvai: Tyrimai

Vilniaus ir Berlyno kainų palyginimas

Nusprendžiau paskelbti kiek smagesnį tekstą, kadangi interneto platybėse imtas linksniuoti šaržuotas Berlyno ir Vilniaus palyginimas. Taigi, sudėliojau keletą lentelių iš UBS „kainų ir uždarbio“ („prices and earnings“) tyrimo 2015 metais. Lyginau Vilnių ir Berlyną, bet dar pridėjau Londoną ir Oslą (nes ten daug tautiečių), Niujorką (nes čia pasaulio bamba ir UBS atskaitos taškas) ir Taliną (nes kaip gali nepasilyginti su estais). Kam įdomu, daug daugiau miestų yra UBS puslapyje su daug atvirų duomenų nuo 1970 metų, kada tyrimas buvo pradėtas.

FB sklandę šaržai ir klausimai, sukėlę tokį ažiotažą, buvo maždaug „ar iš tiesų maistas Berlyne daug pigesnis“. Jei labai trumpai, tai – ne. 39 maisto produktų krepšelis, įprastai maisto kiekis reikalingas trijų asmenų šeimai Vakarų Europos standartais vienam mėnesiui, kainavo 269 USD Vilniuje ir 419 USD Berlyne. O daugiau lentelių – žemiau.

Skaitykite toliau

Trys geri ir trys blogi dalykai apie Vilnių

Vilniaus miesto savivaldybė praeitoje kadencijoje džiaugėsi, kad net 93% vilniečių patinka gyventi jų mieste. 2015 metais šis skaičius pakilo net iki 98%, o miestas nepraleido progos apie tai pasigirti. Vis tik svarbu tai, kad tarp 83 Europos miestų beveik visi galėtų didžiuotis tuo pačiu – net ir Romoje, savikritiškiausioje Europos sostinėje, 80% gyventojų sakosi esą patenkinti gyvenimu savo mieste.

Todėl, nors šioje kadencijoje savivaldybės atstovai nepatingėjo pasižiūrėti ir daugiau apklausos rezultatų (žr nuorodą), vis tik nusprendžiau pasigilinti ir į kitus vilniečių atsakymus – galų gale, artimiausiu metu planuojame peržiūrėti ir Vilniaus m. priimtą strateginį planą, kur tokios apklausos rezultatai turėtų būti daugiau ar mažiau svarbūs. Pirmiausia trumpai apibendrinu, o toliau pasigilinu detaliau.

Skaitykite toliau

Kiek vilniečių tvarko Vilnių?

‘Tvarkau Vilnių’ yra programėlė (apps’as), kurioje galite užregistruoti pastebėtus tvarkytinus dalykus Vilniuje. Net ir aš pats užregistravau vieną tokį, dėl keistai nukreiptų pėsčiųjų ir automobilių šviesoforų, kurie galimai klaidindavo vairuotojus (gavau atsakymą, kad savivaldybės atstovo nuomone, ten tos problemos nėra, bet tai jau kita istorija..).

Duomenys apie užregistruotas problemas Vilniuje visąlaik buvo vieši, tačiau tik neseniai (dėka pasikeitusio mero ir jo politinės valios bei gerai dirbančių jo padėjėjų) jie tapo patogiai prieinami analizei (juos galite rasti čia). Tad nusprendžiau pasižiūrėti, kiek naudingas “Tvarkau Vilnių” įrankis Vilniui ir, per kelis kartus, tikiuosi, apžvelgsiu tą naudą.

Skaitykite toliau