Temos Archyvai: Tyrimai

Algos kyla, o kaip vargšai, taip vargšai

Toks nelabai paguodžiantis:) Ir gal truputį akivaizdus, bet tik tada akivaizdus, kai pamatai konkrečius skaičius.

Pastebim kartais, kad algos kyla. Ir Lietuvoje gyvenimas gerėja. Ir jau kad mūsų BVP/gyventojui artėja ES vidurkio. O Vilniuje jau gyvenam taip gerai, kaip Prancūzijos regione (sklandė toks palyginimas internetuose). Jei girdėjote, Vilniaus apskritis net taps atskiru regionu, kad pasimatytų, kad likusi Lietuva prastai gyvena ir vis dar ES paramą gautų. 

O klausimas toks – vat algos kyla, o kaip gyvenam skurdžiai tai taip ir gyvenam? Šį kartą už akių užkliuvo Credit Suisse Global Wealth Report 2017, kuris gal kiek užsklandą praskleis.

Šaltiniai Credit Suisse Global Wealth report 2017 ir Eurostat

Skaitykite toliau

Ar Vilnius per didelis Lietuvai?

Žmonių (ypač politikų) noras apeiti ekonomikos dėsnius tikrai stebina. Lietuvoje ne taip seniai subsidijavome saulės elektrines. Rezultatas – viduryje pievų, kurios galėtų būti naudingesnėms grūdinėms kultūroms auginti, pristatyta daug neatsiperkančių saulės elektrinių, kurių išlaikymą apmoka visi vartotojai. Arba, galime prisiminti, kaip neseniai buvo subsidijuojamas biokuras – kol valdininkai susiprato, kad remdami grūdų auginimą biokurui jie sukelia maisto kainas.

Vienas panašus politikų subsidijų taikinys, vis garsiau girdimas ir Lietuvoje, yra didelių miestų baimė. Karts nuo karto pasigirsta aimanavimų, neva tai Vilnius nusiurbia regionų žmones, kad Lietuvoje liks 2.5 miesto, o regionuose – vien apleistos sodybos. Todėl vyriausybė skelbia planus apmokėti būsto išlaidas regionuose, iškelti ministerijas, dar pasigirsta siūlymai priverstai siųsti dirbti medikus į regionus ir daug kitų sprendimų.

Tačiau ar iš tiesų Vilnius neproporcingai užgožia regionus? Ar ir vėl, jog veltui švaistome biudžeto lėšas subsidijoms, kurios vis tiek nepadės gyventojų atkelti į regionus, susiprasime tik po fakto?

Skaitykite toliau

Vilniaus ir Berlyno kainų palyginimas

Nusprendžiau paskelbti kiek smagesnį tekstą, kadangi interneto platybėse imtas linksniuoti šaržuotas Berlyno ir Vilniaus palyginimas. Taigi, sudėliojau keletą lentelių iš UBS „kainų ir uždarbio“ („prices and earnings“) tyrimo 2015 metais. Lyginau Vilnių ir Berlyną, bet dar pridėjau Londoną ir Oslą (nes ten daug tautiečių), Niujorką (nes čia pasaulio bamba ir UBS atskaitos taškas) ir Taliną (nes kaip gali nepasilyginti su estais). Kam įdomu, daug daugiau miestų yra UBS puslapyje su daug atvirų duomenų nuo 1970 metų, kada tyrimas buvo pradėtas.

FB sklandę šaržai ir klausimai, sukėlę tokį ažiotažą, buvo maždaug „ar iš tiesų maistas Berlyne daug pigesnis“. Jei labai trumpai, tai – ne. 39 maisto produktų krepšelis, įprastai maisto kiekis reikalingas trijų asmenų šeimai Vakarų Europos standartais vienam mėnesiui, kainavo 269 USD Vilniuje ir 419 USD Berlyne. O daugiau lentelių – žemiau.

Skaitykite toliau

Trys geri ir trys blogi dalykai apie Vilnių

Vilniaus miesto savivaldybė praeitoje kadencijoje džiaugėsi, kad net 93% vilniečių patinka gyventi jų mieste. 2015 metais šis skaičius pakilo net iki 98%, o miestas nepraleido progos apie tai pasigirti. Vis tik svarbu tai, kad tarp 83 Europos miestų beveik visi galėtų didžiuotis tuo pačiu – net ir Romoje, savikritiškiausioje Europos sostinėje, 80% gyventojų sakosi esą patenkinti gyvenimu savo mieste.

Todėl, nors šioje kadencijoje savivaldybės atstovai nepatingėjo pasižiūrėti ir daugiau apklausos rezultatų (žr nuorodą), vis tik nusprendžiau pasigilinti ir į kitus vilniečių atsakymus – galų gale, artimiausiu metu planuojame peržiūrėti ir Vilniaus m. priimtą strateginį planą, kur tokios apklausos rezultatai turėtų būti daugiau ar mažiau svarbūs. Pirmiausia trumpai apibendrinu, o toliau pasigilinu detaliau.

Skaitykite toliau

Kiek vilniečių tvarko Vilnių?

‘Tvarkau Vilnių’ yra programėlė (apps’as), kurioje galite užregistruoti pastebėtus tvarkytinus dalykus Vilniuje. Net ir aš pats užregistravau vieną tokį, dėl keistai nukreiptų pėsčiųjų ir automobilių šviesoforų, kurie galimai klaidindavo vairuotojus (gavau atsakymą, kad savivaldybės atstovo nuomone, ten tos problemos nėra, bet tai jau kita istorija..).

Duomenys apie užregistruotas problemas Vilniuje visąlaik buvo vieši, tačiau tik neseniai (dėka pasikeitusio mero ir jo politinės valios bei gerai dirbančių jo padėjėjų) jie tapo patogiai prieinami analizei (juos galite rasti čia). Tad nusprendžiau pasižiūrėti, kiek naudingas “Tvarkau Vilnių” įrankis Vilniui ir, per kelis kartus, tikiuosi, apžvelgsiu tą naudą.

Skaitykite toliau