Temos Archyvai: Transportas

Išleidome 280 mln. eurų gatvėms. Laikas dviračiams?

Per pastaruosius 20 metų viena nepaneigiamai liudija mūsų gyvenimo sąlygų pagerėjimą. Tai – sparčiai augantis automobilių skaičius. Jei prieš dvidešimt metų visi žinojome, ką reiškia įsigrūsti į sausakimšą autobusą, tai šiandien visi vilniečiai žino, ką reiškia leisti laiką automobilių spūstyse. Anot Vilniaus plano specialistų, 1993 m. 11% kelionių Vilniuje vykdavo automobiliu, 2011 m. – 38%.

Dažnai pasigirsta aimanavimas, kad Vilniaus transporto infrastruktūros plėtra beviltiškai atsilieka nuo poreikių. Tiesą sakant, nesu dėl to tikras – skaičiai rodo, kad kasmet investuojame milžiniškas lėšas į Vilniaus transporto pralaidumo didinimą. Lentelėje matome pačius brangiausius Vilniaus projektus per 2010-2016 metus.

10 didžiausių Vilniaus m. transporto infrastruktūros projektų

ProjektasAsignavimų per 2010-2016 metus (eurai )
Vakarinio aplinkelio III etapas (nuo Ozo g.)94.441.425
Vakarinio aplinkkelio II etapas (nuo L. Asanavičiūtės g. iki Ozo g.)56.650.313
Vakarinio aplinkkelio 1A etapas (Lazdynų tilto rekonstrukcija)39.282.582
Vakarinio aplinkkelio I etapas (nuo Oslo g. iki L. Asanavičiūtės g.)32.293.762
IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis (projektavimas ir statyba)17.150.979
Geležinio Vilko gatvės nuo A.Goštauto gatvės iki M.K.Čiurlionio gatvės rekonstravimas15.640.758
Gariūnų gatvės ir Gariūnų tilto rekonstrukcija13.888.091
Žirnių gatvės ir Minsko plento (iki miesto ribos) rekonstravimas7.012.830

Žirnių g. ir S. Dariaus ir S. Girėno g. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas
2.362.813
Linkmenų-Žalgirio-Geležinio Vilko g. rekonstrukcija1.874.859

Skaitykite toliau

Kiek iš tiesų Vilniui kainuos autobusai?

Sausio 11 d. (vakar) miesto Taryboje patvirtinome sprendimą, leidžianti Vilniaus viešajam transportui (VVT) įsigyti 150 naujų autobusų. Tolimesnis kelias tikrai nebus paprastas, nes konkurso sąlygos (techninės specifikacijos) vėl bus tvirtinamos taryboje, o čia netrūksta norinčių konkursą užblokuoti.

Nepaisant to, didelis dėmesys šiam sprendimui nulėmė, kad buvo samdomi ir konsultantai (gerai, kad nebrangiai:) ), ir daug posėdžių bei diskusijų vyko, ką ir kaip pirkti (apie diskusijas jau rašiau). Tos diskusijos atskleidė tikrai daug naudingų detalių, kurios gal kitais atvejais būtų ir nepastebėtos. Tačiau labiausiai man užkliuvo viešumoje nuskambėję ypač klaidinantys pareiškimai, kad kažkas apgaudinėja ar bandė pirkimus vykdyti per brangiai ir panašiai. Tai primena ir visą rinkimų kampaniją JAV, kai daugybė žmonių buvo nuolat atakuojami klaidinančiomis žiniomis, klaidingais teiginiais, visiškai nesirūpinant jų pagrįstumu.

Grafikas – kas Vilniui naudingiau, nuomotis ar pirkti autobusus? Vilniaus viešojo transporto ir konsultanto išvadų palyginimas

Trumpai paaiškinu, kas iš tiesų įvyko.

Skaitykite toliau

Transporto politika Vilniui. Kaip turėtume daryti

Kiekvienam didmiesčio gyventojui puikiai žinoma, kas yra automobilių spūstys. Neretai jos gerokai apsunkina kelionę link darbo ar namų. Tačiau turėtume būti objektyvūs – nėra pasaulyje miestų galinčių teigti, kad gyvena be kamščių. O OECD analizė ‘Managing Urban Traffic Congestion’ netgi teigia, kad didėjančios automobilių spūstys gali būti ir sėkmingos miesto ekonomikos bruožas. Juk norint patekti į U2 grupės koncertą, mes dvi ar tris valandas grūdamės spūstyse prie įėjimo ir tai yra įrodymas, kad grupė yra sėkminga.

Tačiau transporto srautų suvaldymas gyvybiškai svarbus miesto ekonomikai. Nors kamščiai neišvengiami, spūsčių valdymas būtinas norint užtikrinti, kad miestas galėtų efektyviai priimti kuo daugiau atvykstančių darbuotojų. Tai įmanoma, nuolat stebint miesto kamščių būklę ir tinkamai atsirenkant investicijų prioritetus.

Jau rašiau, ką kartais padarome blogai šiandien. Dabar rašau, kaip kelionės trukmės matavimas gali būti mums naudingas, o praktinius kelionės trukmės matavimo niuansus aptariu čia. Skaitykite toliau

Transporto politika Vilniui. Ką darome blogai

Vilniaus savivaldybėje priimdami kiekvieną sprendimą siekiame aiškumo, skaidrumo, konkrečių kriterijų kiekvienam remiamam projektui. Tai ypač svarbu transporto infrastruktūros sričiai, nes jai skiriame dideles lėšas – pvz., 2016 metų biudžete numatyta 775 tūkst eurų vien naujų sankryžų projektavimui. Todėl manau, kad mums reikia gerai apgalvotų ir pagrįstų kriterijų, kur, kaip ir kada investuojame miesto lėšas tvarkydami miesto eismą. Pirmiausia pasakysiu, kodėl remiantis dabartinėmis metodikomis dažnai klaidingai vertiname sprendimų naudą miestui. Kitas įrašas bus apie tai, kaip iš tiesų turėtume daryti.

Skaitykite toliau

Transporto politika Vilniui. Praktinės kelionės trukmės vertinimo galimybės

Paprasčiausias būdas išmatuoti miesto maršrutų trukmes – tiesiog atsisėsti į automobilį ir pervažiuoti numatytas gatves. Taip „Susisiekimo paslaugos“ jau yra padariusios ir netgi gautas kažkoks rezultatas (žr. trukmė dieną, trukmė vakarinio piko metu, rytinio piko trukmė). Aišku, tokį trukmės matavimą reikėtų automatizuoti ir yra ne vienas būdas tą padaryti. Nors kiekvienas būdas su savais niuansais ir kiekvienas tinkamas šiek tiek skirtingiems tikslams.

Toliau detaliau aptariu, ką esam išsiaiškinę apie įvairias alternatyvas. Kol kas dar daugelį variantų toliau aiškinamės, tad jų statusas gali būti ir pasikeitęs (alternatyvos aprašomos, kiek buvo žinoma apie jas 2016 m. kovo 1 d.)

Skaitykite toliau

Žalią šviesą dviračiams!

Visą praėjusią vasarą į darbą važiavau dviračiu, ir žinau bent penkias priežastis, kodėl tą verta daryti:

  • Nes atvažiavęs dviračiu, darbe jau nuo ryto būni aktyvus ir pilnas energijos ir išlieki toks iki vakaro – be jokių papildomų kofeino dozių;
  • Nes važiuodamas dviračiu degini savo kalorijas (numečiau 4kg per vasarą!), ir sutaupai laiko ir pinigų sporto klubui;
  • Nes dviratis neteršia gamtos, o tuo pačiu mažiau išmetama CO2;
  • Nes važiuoti dviračiu pigiau, nei važiuoti su nuosavu automobiliu ar net autobusu (pagalvokite, kiek $$ reikia automobilio remontui, draudimui, ir kurui);
  • Nes atvažiavus dviračiu nereikėdavo galvoti apie parkingo vietą ir privažiuodavau prie pat savo darbo;

Tačiau dviračių mėgėjai žino, kad Vilniui dar toli toli iki patogaus miesto dviračiams. Apie tai ir šitas video.

Kodėl Niujorke greitoji pagalba atvyksta greičiau nei Vilniuje?

(publikuota balsas.lt)

Vilnius – bene vienintelis miestas susiduriantis su rimtomis spūstimis. Tačiau tai yra ir tam tikro miesto patrauklumo požymis. Kodėl? Jeigu matome grūstis prie teatro bilietų kasų, juk iš karto suprantame, kad tai išskirtinai geras spektaklis. Transporto kamščiai Vilniuje tuo pačiu parodo, kad žmonės čia turi darbo, mėgsta čia gyventi, ir nori mieste būti kasdien. Skaitykite toliau

Metai po Vilniaus viešojo transporto pertvarkos, arba „norėjome, kaip geriau…“

(publikuota delfi.lt)

Pastaraisiais mėnesiais žiniasklaidoje vis išgirstame Vilniaus savivaldybės (ar “Susisiekimo paslaugų”) pareiškimų apie sėkmingai įvykdytą viešojo transporto pertvarką.

Kiekvieną kartą šie pranešimai nustebina. Kadangi galbūt kai kam jie atrodo patikimi, tad kai kuriuos Vilniaus viešojo transporto pertvarkos rezultatus reikėtų aiškiai įvardinti. Skaitykite toliau