Temos Archyvai: Savivalda

Jūsų laiptinėje pakeitė veikiančią lemputę? Arba daugiabučių namų administravimo ypatumai..

Vilniuje yra 1,724 namai, kurie administruojami bendrijų, 4,107 namai, administruojami namų administratorių, ir dar 366 įvairių kitų administravimo formų namai (Jungtinės veiklos valdymo forma, statybos bendrijos, ir t.t.).

Kiekvienais metais į savivaldybę plūsta skundai dėl daugiabučių valdymo.  Skundžiasi ir dėl bendrijų (203 skundai per 2016 m.), ir dėl administratorių (919 skundų) veiklos. Per daug kainavo langų valymas, neteisingai apskaičiuotas remonto mokestis, drėgmė garaže, stogo remonto darbai, nereikalingi darbai ir dar maždaug 100 skirtingų (ir tuo pačiu – labai panašių) skundų priežasčių. Šiek tiek detalesnę apžvalgą jau esu padaręs anksčiau. Skaitykite toliau

Kiek turi kainuoti valstybinės žemės nuoma?

Kiek turi kainuoti valstybinės žemės nuoma?

Remianti įstatymu valstybinė žemė turi būti išnuomojama (arba parduodama) aukcione. Patrauklaus žemės sklypo nuomos kaina išauga, valstybė gauna tinkamą grąžą iš savo bendro turto. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje niekas nepamena tokio atvejo, kuomet žemė buvo išnuomota aukcione. To priežastis – dar nebaigta žemės reforma grąžinant žemę jos savininkams natūra. Tačiau įstatymas numato išimtį, kuomet valstybinė žemė gali būti išnuomota be aukciono – jei žemė reikalinga pastatui aptarnauti arba jei tai – nedidelis įsiterpęs žemės ruožas. Ir šia išimtimi yra naudojamasi.

Žalgirio stadionas (nuotrauka iš Wikipedia)

Skaitykite toliau

Ar turime Vilniuje statyti daugiau dangoraižių?

Tik prieš kelias dienas Vilniaus m. taryboje pateiktas klausimas dėl naujo dangoraižio statybos šalia ‘Lietuvos’ viešbučio, t.y. dar žinomo ‘Libeskindo’ pastato. Surengėme šiuo klausimu viešą pasitarimą, atėjo tiek šio sprendimo priešininkai, aktyvūs visuomeninkai, tiek besidomintys architektai.

Po susitikimo gavau vieną išsamų architekto laišką, kuris iš tiesų man patiko ir gana tiksliai atspindi svarbiausius šio sprendimo niuansus. Su jo leidimu, dalinuosi visu gautu laišku:


Skaitykite toliau

Ar Vilnius per didelis Lietuvai?

Žmonių (ypač politikų) noras apeiti ekonomikos dėsnius tikrai stebina. Lietuvoje ne taip seniai subsidijavome saulės elektrines. Rezultatas – viduryje pievų, kurios galėtų būti naudingesnėms grūdinėms kultūroms auginti, pristatyta daug neatsiperkančių saulės elektrinių, kurių išlaikymą apmoka visi vartotojai. Arba, galime prisiminti, kaip neseniai buvo subsidijuojamas biokuras – kol valdininkai susiprato, kad remdami grūdų auginimą biokurui jie sukelia maisto kainas.

Vienas panašus politikų subsidijų taikinys, vis garsiau girdimas ir Lietuvoje, yra didelių miestų baimė. Karts nuo karto pasigirsta aimanavimų, neva tai Vilnius nusiurbia regionų žmones, kad Lietuvoje liks 2.5 miesto, o regionuose – vien apleistos sodybos. Todėl vyriausybė skelbia planus apmokėti būsto išlaidas regionuose, iškelti ministerijas, dar pasigirsta siūlymai priverstai siųsti dirbti medikus į regionus ir daug kitų sprendimų.

Tačiau ar iš tiesų Vilnius neproporcingai užgožia regionus? Ar ir vėl, jog veltui švaistome biudžeto lėšas subsidijoms, kurios vis tiek nepadės gyventojų atkelti į regionus, susiprasime tik po fakto?

Skaitykite toliau

Kuo panaši Lietuva ir Nigerija?

(publikuota 15min.lt)

Lagosas – didžiausias Nigerijos miestas, galbūt net didžiausias Afrikoje. Niekas iš tiesų net nežino, kiek Lagose gyventojų. 2006 metų nacionalinio gyventojų surašymo metu Lagose buvo devyni milijonai gyventojų. Tačiau miestas su tuo nesutiko – padarė savo atskirą surašymą, anot kurio mieste buvo 17 mln. (!) gyventojų.

Kodėl kilo toks ginčas?

Skaitykite toliau

Išleidome 280 mln. eurų gatvėms. Laikas dviračiams?

Per pastaruosius 20 metų viena nepaneigiamai liudija mūsų gyvenimo sąlygų pagerėjimą. Tai – sparčiai augantis automobilių skaičius. Jei prieš dvidešimt metų visi žinojome, ką reiškia įsigrūsti į sausakimšą autobusą, tai šiandien visi vilniečiai žino, ką reiškia leisti laiką automobilių spūstyse. Anot Vilniaus plano specialistų, 1993 m. 11% kelionių Vilniuje vykdavo automobiliu, 2011 m. – 38%.

Dažnai pasigirsta aimanavimas, kad Vilniaus transporto infrastruktūros plėtra beviltiškai atsilieka nuo poreikių. Tiesą sakant, nesu dėl to tikras – skaičiai rodo, kad kasmet investuojame milžiniškas lėšas į Vilniaus transporto pralaidumo didinimą. Lentelėje matome pačius brangiausius Vilniaus projektus per 2010-2016 metus.

10 didžiausių Vilniaus m. transporto infrastruktūros projektų

ProjektasAsignavimų per 2010-2016 metus (eurai )
Vakarinio aplinkelio III etapas (nuo Ozo g.)94.441.425
Vakarinio aplinkkelio II etapas (nuo L. Asanavičiūtės g. iki Ozo g.)56.650.313
Vakarinio aplinkkelio 1A etapas (Lazdynų tilto rekonstrukcija)39.282.582
Vakarinio aplinkkelio I etapas (nuo Oslo g. iki L. Asanavičiūtės g.)32.293.762
IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis (projektavimas ir statyba)17.150.979
Geležinio Vilko gatvės nuo A.Goštauto gatvės iki M.K.Čiurlionio gatvės rekonstravimas15.640.758
Gariūnų gatvės ir Gariūnų tilto rekonstrukcija13.888.091
Žirnių gatvės ir Minsko plento (iki miesto ribos) rekonstravimas7.012.830

Žirnių g. ir S. Dariaus ir S. Girėno g. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas
2.362.813
Linkmenų-Žalgirio-Geležinio Vilko g. rekonstrukcija1.874.859

Skaitykite toliau

Kiek iš tiesų Vilniui kainuos autobusai?

Sausio 11 d. (vakar) miesto Taryboje patvirtinome sprendimą, leidžianti Vilniaus viešajam transportui (VVT) įsigyti 150 naujų autobusų. Tolimesnis kelias tikrai nebus paprastas, nes konkurso sąlygos (techninės specifikacijos) vėl bus tvirtinamos taryboje, o čia netrūksta norinčių konkursą užblokuoti.

Nepaisant to, didelis dėmesys šiam sprendimui nulėmė, kad buvo samdomi ir konsultantai (gerai, kad nebrangiai:) ), ir daug posėdžių bei diskusijų vyko, ką ir kaip pirkti (apie diskusijas jau rašiau). Tos diskusijos atskleidė tikrai daug naudingų detalių, kurios gal kitais atvejais būtų ir nepastebėtos. Tačiau labiausiai man užkliuvo viešumoje nuskambėję ypač klaidinantys pareiškimai, kad kažkas apgaudinėja ar bandė pirkimus vykdyti per brangiai ir panašiai. Tai primena ir visą rinkimų kampaniją JAV, kai daugybė žmonių buvo nuolat atakuojami klaidinančiomis žiniomis, klaidingais teiginiais, visiškai nesirūpinant jų pagrįstumu.

Grafikas – kas Vilniui naudingiau, nuomotis ar pirkti autobusus? Vilniaus viešojo transporto ir konsultanto išvadų palyginimas

Trumpai paaiškinu, kas iš tiesų įvyko.

Skaitykite toliau

Kodėl diskutuojama dėl autobusų pirkimo?

 

bussing-1243924_1280

Bene karščiausių diskusijų taryboje sulaukė klausimas dėl naujų autobusų pirkimo. Nors pats pirkimas savivaldybei papildomai nieko nekainuos (bus finansuojama iš Vilniaus Viešojo transporto lėšų (VVT)), bet pačio pirkimo vertė per aštuonis metus gali siekti 55 mln. eurų. Natūralu, kad tai tampa centriniu diskusijų objektu. Skaitykite toliau

Kiek vienas gyventojas Vilniui atneša pajamų?

Tik po Konstitucinio Teismo sprendimo Lietuvoje buvo susimąstyta, kad savivaldybių biudžetams skiriamos lėšos turi būti paskirtos vadovaujantis bent jau kažkokia logika. Nuo 2016 metų, bent kažkokia logika jau atsirado – apie jos privalumus ir trūkumus jau rašiau. Kad ir kokie būtų tie metodikos netobulumai, Vilniui ji nustato tam tikras žaidimo taisykles, kaip būtų galima didinti savo biudžeto pajamas.

Šias žaidimo taisykles labai svarbu suprasti formuojant miesto politiką. Konkretus pavyzdys: Skaitykite toliau

Kiek Lietuvoje gyventojų – 2,9 ar 3,2 mln? Arba kaip Vilnius milijonus prarado…

Jei atsiverstume 2016 savivaldybių biudžetų sudarymo projektą pamatytume, kad savivaldybių biudžetas sudaromas keliais etapais. Kiekviename iš jų yra Vilniui blogų dalykų. Tačiau įdomiausia tai, kad 2016 m. (priešingai nei 2015 m.) gyventojų skaičius Lietuvoje, pagal savivaldybių biudžeto pajamų metodikos įstatymą yra 3,2 mln (!), o ne 2.9 mln. Kodėl toks didelis skirtumas? Nes 3,2 mln. pateikia registrų centras, o 2,9 mln. – Lietuvos Statistikos departamentas.

Ką praranda Vilnius, taip drastiškai pakeitus gyventojų skaičių, galime nesunkiai suskaičiuoti.

Skaitykite toliau