Autoriaus Archyvai: kasparas

Kaip mes juos išmetėm

Ar esate kada nors bandę gyventi su išsiskirti norinčia žmona (arba vyru)? Kuris, viena vertus, bendraujant net neslepia, kad nori išsiskirti, bet taip pat nenori viešai pirmas pasakyti, jog nori skirtis. Aš nebandžiau. Bet galiu papasakoti, kaip toks gyvenimas atrodo politikoje. Skaitykite toliau

Naujos Vilniaus koalicijos ir kitos miesto žinios (2017 rugpjūtis-spalis)

Per pastaruosius du mėnesius prisikaupė iš tiesų daug įvykių, kuriems prireiks nemažai vietos aprašyti. Apie viską, nuo svarbiausių dalykų:

  • Svarbiausias klausimas praėjusį trečiadienį (spalio 11 d.) – naujos koalicijos klausimas. Manau, buvo daug tų įvykių, kurie galėjo žymėti tašką, kada laikas keisti už švietimą atsakingą vicemerą. Platesnius komentarus, esu parašęs dar iki naujo vicemero paskyrimo, ir taip pat jau patvirtinus Editą Tamošiūnaitę.

Skaitykite toliau

Išgyvendiname rinkliavas darželiuose!

Rugpjūčio 30 d  miesto Taryboje formaliai įtvirtinome, kad valstybiniai darželiai neturi teisės inicijuoti rinkliavų iš tėvų. Tai spraga, kuri seniai turėjo būti panaikinta, jei tik miesto darželiai iki tol būtų tinkamai finansuojami.

Jau nuo 2016 metų Vilniaus mieste darželiams skiriamos lėšos ženkliai padidėjo, o lyginant su 2015 – išaugo net pusantro karto. Apart tokių elementarių dalykų, kaip darbo užmokestis ir komunalinės paslaugos, Vilniuje pagaliau skiriamas konkretus finansavimas grupių aplinkai ir ugdymo poreikiams. Pavyzdžiui, yra numatyta, kad 2017 m. bus skiriama po 68 eurus vienam vaikui: po 5 eurus patalynei atnaujinti, po 45 eurus – kanceliarijai, ūkinėms, higienos prekėms ir po 18 eurų kitoms būtinoms išlaidoms.

Pastaba: pateikti pokyčiai apima Vilniaus m. savarankiškas lėšas. Įskaičiavus iš valstybės biudžeto ir iš tėvų mokesčio gaunama finansavimą, valstybinių darželių išlaikymui reikia apie 80 mln. eurų kasmet.

Skaitykite toliau

Kaimynijų programa: kas tai ir kam ji skirta

Be jau kurį laiką vykstančių kiemų asfaltavimo, remonto darbų, liepos 26 d. Vilniaus m. savivaldybėje atlikome dar vieną žingsnį padedant daugiabučiams tvarkytis savo aplinką – patvirtinome kaimynijų programą. Tai ambicinga programa, kuriai, jei visos miesto kaimynijos joje sudalyvautų, prireiktų 100 mln. eurų. Pateikiu keletą programos pakeitimų (pasiūlytų pačių daugiabučių atstovų mūsų susitikime), pagrindinius klausimus / atsakymus ir išvardinu tolimesnius žingsnius programos įgyvendinime.

Šiai programai aptarti susitikome su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais – esu dėkingas už konstruktyvią diskusiją ir pastabas dėl paruoštos kaimynijų programos. Ši programa visiškai nauja ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Natūralu, kad jai įsibėgėti reikės laiko, greičiausiai bus reikalingi jos pakeitimai. Tačiau jau susitikime aptarėme ir pasiūlėme keletą programos patobulinimų. Kuriuos siūlymus nutarėme įtraukti, apibendrinu lentelėje. Skaitykite toliau

Vilniaus m. žinios (gegužė – birželis)

Apibendrindamas gegužės-birželio mėn. įvykius, sudėliojau keletą pagrindinių naujienų:

  • Vilniuje dar gegužės mėn. patvirtinome patikslintą metų biudžetą (jis tikslinamas po kiekvieno ketvirčio). Geros žinios jame tai, kad miestas gavo papildomus ~6 mln. eurų dividendais iš savivaldybės valdomų įmonių. Didžioji dalis šių papildomų lėšų numatyta gatvių remontams. Be to, numatyta, kad 750 tūkst. skolintų lėšų galės būti naudojama naujų keturių darželių projektavimui ir statybai – jei Vilniui išties pavyks pajudėti į priekį su šiom statybomis, tai iš esmės pakeis galimybes gauti darželį Vilniuje.
  • Vilniaus finansinė padėtis ir toliau gerės. Pavyzdžiui, birželio mėn. Tarybos posėdyje, po ilgų diskusijų, buvo pritarta Taikos sutarties sudarymui dėl „Vichy“ vandens parko, „Siemens“ arenos ir kt. 24 NT vystytojų, kurie naudojo Vilniui priklausančią žemę. Anksčiau sklypas buvo suteiktas naudotojams mainais į sklype atliekamas investicijas, už šiuos sklypus nebuvo mokamas žemės mokestis. Tačiau prokuratūrai inicijavus procesą, buvo siekiama, kad sutartys, kurios buvo sudarytos šiuo pagrindu, būtų pripažintos negaliojančiomis ir būtų priteisti nuostoliai už laikotarpį, kuomet buvo veikiama pagal šias sutartis. Nuspręsta sudaryti Taikos sutartį, kurios dėka objektų paskirtis liks tokia pati, tačiau šie objektai imasi mokėti nuomos mokestį, o Vilniaus miestas gaus papildomą 1.5 mln. eurų sumą už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės žemės sklypu praeityje (daugiau detalių rasite čia).
  • Vilniuje imamės tvarkyti ir daug metų užmirštus pastatus. Liutauro Stoškaus iniciatyva Vilnius ėmėsi gelbėti griūvantį medinį paveldą – garsusis Polocko 52 adresu esantis pastatas (žr nuotrauką čia) bus pirmiausia atpirktas iš ‘Start Vilnius’ už  >100,000Eur, o tuomet ieškoma paramos jo rekonstravimui. Anot Liutauro, yra daug šansų, kad pastato restauravimą (ar perstatymą) parems Norvegijos fondai, tačiau jis teisiškai turi priklausyti savivaldybei.
  • Gegužės ir birželio mėnesį patvirtintos sutartys su privačių vežėjų konkursą laimėjusiomis įmonėmis. Iki metų pabaigos į Vilnių turėtų atvažiuoti apie 100 naujų autobusų (žr MAN autobusų nuotrauką), kurie važiuos 4G, 7, 43, 55 ir kitais maršrutais. Nepaisant to, kad tai bus nauji autobusai, miestui ši paslauga kainuos pigiau nei iki šiol ją teikė Vilniaus viešasis transportas (planuojama, kad pavyks sutaupyti apie 0.5 mln. eurų per metus).
  • Būsto administravimo skyrius Vilniuje nepaliauja stebinti. Iki metų pabaigos visų daugiabučių gyventojai, kuriuose nėra įsteigtos bendrijos, turi balsuoti dėl naujo administratoriaus paskyrimo. Savivaldybės skyrius pasiūlė tai įgyvendinti nusamdant 30 papildomų darbuotojų. Man asmeniškai kyla ir daug abejonių, ar atspausdinti, išsiųsti balsavimo biuletinius negalėtų samdyta įmonė… Nesu tikras, ar toks sprendimas ir bus patvirtintas…
  • Tačiau būsto administravimo paslaugas Vilniuje turime gerokai praskaidrinti. Vilniuje priėmėme taisykles, kad bendrijos ir namų administratoriai apie atliekamus namo remonto darbus turės pranešti ne tik gyventojams, bet ir savivaldybei. Apie tai, kokio dydžio yra monopolizuota būsto administravimo rinka, kuo toks praskaidrinimas gali būti naudingas, parašiau atskirą tekstą.
  • Gintautas Paluckas pristatė smurto prevencijos programą. Per trejus metus jai bus skirta net 1,6 milijono eurų, o 2017 metais – 185 tūkst. Veiksmų planą šiems metams galite rasti čia.
  • Vilniuje pristatyta ir 21 mln. eurų pareikalausianti investicija į Vilniaus m. apšvietimo tinklus. Sprendimas dar laukia patvirtinimo, bet jį įgyvendinus žadama, kad per 15 metų bus sutaupyta 29 mln. eurų.
  • Vyriausybė atnaujino ir savivaldybėms paskirstė lėšas bendruomenių paramos projektams – Vilniui skirta 600 tūkst. eurų, Vykdomus projektus turės tvirtinti kiekvienoje seniūnijoje seniūnaičių sueiga. Nors ir buvo abejojančių, kad toks būdas atrinkti įgyvendinamus projektus nėra teisingas, bet šių metų lėšų skirstymo tvarką jau patvirtinome. Tačiau mieste, priešingai nei kaime, iš tiesų daugelyje rajonų (išskyrus keletą išimčių) nėra stiprių susiformavusių bendruomenių – o tai kelia abejonių, ar vis tik pati savivaldybė neturėtų aktyviau dalyvauti lėšų skirstyme ir projektų kokybės užtikrinime.

lauksiu Jūsų klausimų, ir smagių vasaros atostogų!

Jūsų laiptinėje pakeitė veikiančią lemputę? Arba daugiabučių namų administravimo ypatumai..

Vilniuje yra 1,724 namai, kurie administruojami bendrijų, 4,107 namai, administruojami namų administratorių, ir dar 366 įvairių kitų administravimo formų namai (Jungtinės veiklos valdymo forma, statybos bendrijos, ir t.t.).

Kiekvienais metais į savivaldybę plūsta skundai dėl daugiabučių valdymo.  Skundžiasi ir dėl bendrijų (203 skundai per 2016 m.), ir dėl administratorių (919 skundų) veiklos. Per daug kainavo langų valymas, neteisingai apskaičiuotas remonto mokestis, drėgmė garaže, stogo remonto darbai, nereikalingi darbai ir dar maždaug 100 skirtingų (ir tuo pačiu – labai panašių) skundų priežasčių. Šiek tiek detalesnę apžvalgą jau esu padaręs anksčiau.

Skaitykite toliau

Kiek turi kainuoti valstybinės žemės nuoma?

Kiek turi kainuoti valstybinės žemės nuoma?

Remianti įstatymu valstybinė žemė turi būti išnuomojama (arba parduodama) aukcione. Patrauklaus žemės sklypo nuomos kaina išauga, valstybė gauna tinkamą grąžą iš savo bendro turto. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje niekas nepamena tokio atvejo, kuomet žemė buvo išnuomota aukcione. To priežastis – dar nebaigta žemės reforma grąžinant žemę jos savininkams natūra. Tačiau įstatymas numato išimtį, kuomet valstybinė žemė gali būti išnuomota be aukciono – jei žemė reikalinga pastatui aptarnauti arba jei tai – nedidelis įsiterpęs žemės ruožas. Ir šia išimtimi yra naudojamasi.

Žalgirio stadionas (nuotrauka iš Wikipedia)

Skaitykite toliau

Ar turime Vilniuje statyti daugiau dangoraižių?

Tik prieš kelias dienas Vilniaus m. taryboje pateiktas klausimas dėl naujo dangoraižio statybos šalia ‘Lietuvos’ viešbučio, t.y. dar žinomo ‘Libeskindo’ pastato. Surengėme šiuo klausimu viešą pasitarimą, atėjo tiek šio sprendimo priešininkai, aktyvūs visuomeninkai, tiek besidomintys architektai.

Po susitikimo gavau vieną išsamų architekto laišką, kuris iš tiesų man patiko ir gana tiksliai atspindi svarbiausius šio sprendimo niuansus. Su jo leidimu, dalinuosi visu gautu laišku:


Skaitykite toliau

2017 balandis. Tarybos posėdžių apžvalga. Kas naujo Vilniuje?

Per kovo – balandžio mėnesį įvyko net keturi posėdžiai. Sunku apibendrinti juos labai trumpai, nes kiekviename buvo svarbių klausimų – ir nemažai politinio rock’n’roll, viešų ir skambių atsistatydinimų, tujų įteikimų ir dar daug kitų linksmybių. Bet žemiau apibendrinu rimtesnius dalykus, kurie jau įvyko.

Socialiniai reikalai

Kaip jau galbūt teko girdėti viešai, Vilniuje nuosekliai vykdomas globos namų reorganizacijos procesas. Atlikome dar vieną žingsnį – išformuotus Minties globos namus prijungėme prie Žolyno globos namų, o visi abiejų namų auklėtiniai gyvena atskiruose butuose. Buvusiose globos namų patalpose atsidaro vaikų darželiai. Vilniuje vaikų globos pertvarkos procesas tuo neapsiriboja – tuo pačiu yra vykdomi globėjų mokymai, ieškomos šeimos, kurios vaikus priimtų prieš jiems patenkant į globos namus, vykdomi eksperimentai socialinės rizikos šeimų priežiūrą išplečiant ir perleidžiant privatiems paslaugų teikėjams. Skaitykite toliau

Ar reikia prisidėti prie gerų idėjų įgyvendinimo?

Jeigu galvojate, kad geras idėjas lengva įgyvendinti – labai klystate. Idėjos neužtenka. Pirmiausia turi tą idėją patikrinti, nušlifuoti, įvertinti – pažiūrėti, ar kitos šalys jau taip darė, gal nedarė, kas joms pasisekė, kas – ne.

Labai reta iniciatyva išlieka gyvybinga ilgą laiką. Tačiau negalima tiesiog pasišvaistyti geromis idėjomis ir po pusmečio jas užmiršti. Bet gerų iniciatyvų palaikymas, priminimas ir vystymas reikalauja daug laiko, didelio žmonių indėlio, viešumo, o tai reiškia – lėšų. Skaitykite toliau