Rinkimai Lietuvoje – ar tikrai reikia naujos tritaškio linijos?

Džiaugiuosi, kad Mažvydas Jastramskis vardija ne tik teorinius argumentus ‘už’ rinkimų sistemos pakeitimą, bet ir pripažįsta, kad praktiškai toks pakeitimas nebūtinai tikslingas.

Teoriškai galime norėti geresnio rinkėjų balsų atstovavimo ar vienpartinės, stabilesnės, Vyriausybės. Galima net siekti „ant popieriaus“ tobuliausių airių pavyzdžio, ieškoti kompensacinių mechanizmų prarastiems balsams. Bet ar balsų skaičiavimo sistema yra svarbiausia demokratinėje valstybėje?

Gal drąsiai pasakysiu, bet – tikrai ne. Dėl konkrečių balsavimo taisyklių galime ilgai ginčytis, ieškoti tobulų teorinių modelių. Lygiai taip pat galima ginčytis, ar krepšinis būtų įdomesnis, jei krepšys būtų aukščiau ar žemiau, ar tritaškio linija turi būti toliau ar arčiau. Egzistuoja dešimtys įvairiausių gatvės krepšinio variantų, tačiau krepšinis tampa įdomus tik tada, kai abi komandos žaidžia pagal vienodas taisykles. Lygiai taip pat ir rinkimuose – konkrečios taisyklės yra daug mažiau svarbu nei tai, ar tos taisyklės vienodai taikomos abiems komandoms.

Tiesą sakant, kartą susitarus dėl taisyklių, geriau jų nekeisti. Žaidėjai ir komandos gali prognozuoti viena kitos žaidimą ir treniruoti tam tikrus įgūdžius – mesti baudas ar tritaškį tam tikru atstumu, įgyvendinti derinį per 24 sekundes skirtas puolimui. Jei krepšinio taisyklės dažnai keistųsi, daug mažiau lemtų profesionalumas ir treniruotės, bet daug daugiau – atsitiktinumas.

Rinkimuose galioja tie patys principai. Per tris demokratijos dešimtmečius rinkimų dalyviai jau žino, kad svarbu ir vienmandatės, ir daugiamandatės apygardos – todėl atitinkamai dėlioja komandas. Panašu, kad net koalicijas išmoko formuoti. O juk niekas negali garantuoti, kad rinkimų sistemos reforma – žaidimo taisyklių keitimas – situacijos nepablogins? Kas nutiko, kai krepšinyje pabandė pakelti krepšius 60 cm aukščiau, galime paskaityti čia, o su balsavimo sistema tokie pabandymai kainuotų daug daugiau.

Dar kartą sugrįšiu prie pagrindinio argumento – svarbiausia taisyklių objektyvumas ir jų vienodas taikymas visiems. Juk didžiausias pyktis kyla, jei pralaimima dėl nesąžiningo teisėjavimo. Sąžiningi rinkimai, kai visoms partijoms galioja vienodos taisyklės ir niekas negali tikėtis išskirtinio palankumo iš teisėjo, ir yra svarbiausia.

Ne tai, kaip skaičiuojami balsai yra svarbu, o tai, kokias sąlygas mes sudarome dalyviams. Ir čia yra kur padirbėti:

  1. Šiuo metu gausiausiai finansuojamos tos partijos, kurios laimi rinkimus. Tai ne tik nėra sąžininga, bet ir užprogramuojamas valdžioje esančių partijų dominavimas. Mažesni, nauji politiniai judėjimai atsiduria smarkiai prastesnėje padėtyje jau prie rinkimų starto linijos.
  2. Finansavimo galimybes mažesniems politiniams judėjimams smarkiai apriboja ir pertelkiniai reikalavimai gauti aukas iš fizinių asmenų. Kartelė, iki kokios sumos aukojant nereikia deklaruoti pajamų ir turto, yra itin žema – vos 12 eurų. Bet kokios didesnės aukos užtrauks deklaracijų pildymo prievolę.  Ši suma nesikeičia  nuo lito laikų, yra nepavaldi infliacijai, perkamosios galios ar VMDU pokyčiams.
  3. Mūsų rinkimų arbitras – VRK, neretai įsitraukia į politinius žaidimus ir nueina iki absurdiškų reguliavimų – svarsto, ar pliažas Lukiškių aikštėje yra politinė reklama, tikrina, ar kiekvienas kandidato įrašas soc. tinkluose pažymėtas kaip „politinė reklama“, o kartais net atima partijos finansavimą be teismo sprendimo.
  4. Politinė reklama tapusi panašiu oksimoronu kaip ir (ne)alkoholio reklama. Politiką reklamuoti galima tik tuomet kai apsaugosime adresatą nuo tokios reklamos – t.y. įspėsime, kad matomas turinys yra politinė reklama – vartokite atsakingai. Ar nesame perlenkę su partijų simbolikos platinimu – šiandien negalime įteikti dovanų nei LGBT vėliavėlės, nei tušinuko ir net įsikelti Zoom užsklandos nuotoliniam susitikime! Čia tas pats, jei krepšinyje švilptume baudą, krepšininko batraiščio galiukui vos palietus varžovą.
  5. Galiausiai, VRK organizuojamas debatų lygis vis tik yra labai labai prastas. Turint omeny apskritai ribojamą reklamą televizijoje, sunku vis tik įsivaizduoti, kad tokie debatai bent per nago juodymą padeda atskleisti partijų programas.

Vietoje to, kad laužytume ietis dėl rinkimų sistemos pakeitimų, aš siūlau savo energiją nukreipti šiems penkiems punktams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.