fbpx

Demaskuoti melą: kas išgelbėjo Vilnių nuo bankroto?

Artėjant rinkimams padaugėjo diskusijų, kas ir kaip įvėlė Vilnių į bankrotą – kartais net stebiesi kaip lengvai juoda gali virsti balta. Opozicija kratosi bet kokios atsakomybės – netgi bando nuopelnus už Vilniaus finansų stabilizavimą prisiimti sau. Kai pasiūloma sudaryti komisiją, kuri galėtų detalizuoti priežastis, opozicija sako, kad palaikys – bet po trijų minučių balsuoja prieš.

Manipuliuojama, neva miestą nuo bankroto išgelbėjo padidėjusios pajamos. Tačiau Vilniaus skola ėmė spėriai mažėti tik nuo 2016 metų antros pusės, o pasitikėjimas miesto finansais, skaidriai tvarkantis su kreditoriais, buvo grįžęs dar 2015 metais – kai skola vis dar buvo aukštumose. Kodėl tuomet 2014 metais bankai buvo nustoję finansuoti Vilnių?


Ar gali bankrutuoti miestas ar valstybė? Nesenas Graikijos pavyzdys rodo, kad gali. Tačiau ilgą laiką bankai per daug nesusimąstydami maitino Graikiją paskolomis, kai kuriais atvejais net ir padėdami graikų Vyriausybei paslėpti tikrąjį skolos mastą. Finansų krizės akivaizdoje graikų manipuliacijos išlindo į dienos šviesą – šalis prarado bet kokį finansų sektoriaus pasitikėjimą ir iš esmės bankrutavo.

Po finansų krizės, Vilniaus skola irgi ėmė sparčiai augti. Dar 2014, Vilniui paliekama GPM dalis buvo A.Butkevičiaus Vyriausybės padidinta nuo 42% iki 48%, tačiau tai nei kiek nepagelbėjo. Tais pačiais metais Vilniui nustojo skolinti bankai – atlyginimai, iš esmės, buvo mokami tik trumpalaikių Finansų ministerijos paskolų dėka. Tai buvo de facto bankrutavęs Vilnius.

Tačiau palyginkime: 2015 metais Lietuvoje centrinės valdžios (Vyriausybės) skola sudarė apie 14 mlrd. eurų, arba net 2.5 karto daugiau nei siekė biudžeto pajamos, t.y. 5.7 mlrd eurų. Palyginimui, Vilniaus skola tais metais sudarė 390 mln. eurų, t.y. tik 1.6 karto daugiau nei Vilniaus biudžeto pajamos (240 mln. eurų). Kodėl Vyriausybė tuo metu gaudavo palankias palūkanas ir naujas paskolas, o tuo tarpu Vilniaus valdžiai bankai atsuko nugaras?

Atsakymas – neseniai paskelbtame teismo sprendime. Po ilgų teisminių procesų, praėjusią savaitę Vilniaus m. apeliacinis teismas patvirtino: 2014-15 m. Vilniaus valdžia, į faktiškai bankrutavusią „Vilnius veža“ įmonę, toliau investavo dar 700 tūkst. eurų. Kita bebankrutuojanti įmonė, „Air Lituanica“ buvo gelbėjama paskolomis iš „Vilniaus Šilumos tinklų“, arba iš „Start Vilnius“, kuri gaudavo lėšų išpardavusi jai perduotą savivaldybės nekilnojamąjį turtą.

Joks bankas neskolins valdžiai, kuri manipuliuoja siekdama nuslėpti savo pajamas, leidžia pinigus bankrutuojantiems verslams, atvirai meluoja visuomenei.

Pasikeitus miesto valdžiai, vietoje „Vilnius veža“ Lietuvoje pakviestas įsikurti Uber’is, tai išsprendė daug pavežėjimo problemų. Pasibaigus viešam konkursui, tiesioginius skrydžius į London City oro uostą (t.y. ten, kur jų reikia labiausiai) vykdys laimėjusi bendrovė, o jie bus finansuojami iš specialiai tam įvestos turisto pagalvės mokesčio.

Pats miesto skolos dydis niekada nebuvo didžiausia problema – labiau ankstesnės valdžios kvailumas, godumas ir baimės. Tai ir buvo atvedę Vilnių prie bankroto. Šiandien miestas savo papildomas pajamas nukreipia ne į avantiūristiškus verslo projektus, bet į švietimo finansavimą, gydytojų atlyginimus, ar naujus autobusus.

 

p.s. sumažinta Vilniaus skola – istorinis pasiekimas. Nusprendžiau, kad tai būtų visai tinkamas priminimas ir būsimiems Tarybos nariams. Tad skolos mažėjimo grafikas nuo šiol – ant komiteto sienos (nuotraukoje – kartu su komiteto kolegomis ir koalicijos partneriais).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.