Apie gerą pokyčių jausmą Vilniuje

Per tris su pusę metų Vilniuje pastatyta 15,750 naujų butų ir namų (beje, tai sudaro 91% visų Lietuvoje pastatytų butų..), gimė 21 tūkst. vaikų, o per tris metus visiems vilniečiams išmokėtas atlyginimas sudarė 8,3 mlrd. eurų. Šie skaičiai kalba apie daug naujų potyrių ir pokyčių vilniečių šeimose – įkurtuvių, šeimų pagausėjimo, ar tiesiog prasmingo pinigų išleidimo.

Per šį laiką Vilniaus miesto savivaldybės pajamos sudarė 1 mlrd. eurų. Nors dažniausiai labiausiai esame susitelkę į savo šeimos gyvenimą, tačiau verta pasidomėti savo miesto valdžios sprendimais, pasigilinti, ar pajamos buvo panaudotos prasmingai ir atnešė gerų permainų vėjus mieste?

  1. Jau spėjo užsimiršti nerimo ir nevilties jausmas skaitant antraštes apie bankrutuojantį Vilnių: miesto įsiskolinimai per tris metus sumažėjo per pusę. Bet niekada skolos dydis nebuvo pagrindinė miesto problema – suirutė savivaldybėje tvyravo dėl netinkamo skolos tvarkymo, slėpimo, machinacijų apeinant biudžetą ir pusvelčiui išparduodamo savivaldybės turto. Šiandien Vilniaus savivaldybė – viena iš patikimiausių partnerių, atsiskaitanti laiku, mokanti itin mažas palūkanas už paskolas.
  2. Švietimo finansavimas tapo Vilniaus prioritetu nr. 1. Tėvai gali būti ramesni dėl kokybiškesnio mokymosi, nes mokyklos ir darželiai pagaliau iš savivaldybės gauna po 40-50 eurų ugdymo priemonėms, kiekvienam savo auklėtiniui. Tėvai gali būti ramesni dėl vaikų priežiūros, nes pradinukams finansuojama visos dienos mokykla. Sprendžiant darželių trūkumą, skirtos 100 eurų mėnesinės kompensacijos į valstybinius darželius nepakliuvusiems, todėl privačius darželius lankančių vaikų šeimoms. Vien šios trys kryptys pareikalauja bent 20 mln. eurų kasmet.
  3. Pokyčius turėtų pajusti net ir patys vaikai – mokyklos po remontų tapo šviesesnės, o teplionės ant naujai perdažytų sienų daug geriau matosi. Vilniuje 2017 metais suremontuota 14, 2018 – 18 mokyklų. Statomi moduliniai darželių priestatai, perkamos ar nuomojamos patalpos papildomoms darželių grupėms, vyksta darbai ar pradėti konkursai dėl mokyklų statybų Balsiuose, Pilaitėje, plečiant Gabijos mokyklą.
  4. Bene labiausiai pastebimas miesto veido pokytis – 291 nauji ir išvaizdūs autobusai ir troleibusai. Tačiau į viešojo transporto patrauklumą žiūrima visapusiškai. Vilniuje šiandien įrengiami keleivių laukimo paviljonai (vien per 2018 metus – 44), vairuotojai apsivilko uniformas, plečiamas A juostų ilgis ir įrengtos pirmosios „Statyk ir važiuok“ aikštelės.
  5. Keliauti turi būti patogu ne tik autobusu – išlygintomis Vilniaus gatvėmis maloniau rieda automobiliai, geriau girdisi radijas. Nauji standartai taikomi ir pėstiesiems bei dviratininkams, kurie pagaliau tapo pripažinti mieste lygiaverčiais eismo dalyviais. Tiesiami nauji takai, įrengiami dviračių stovai, pertvarkomas Senamiesčio gatvių eismas, rūpinamasi ir tokiomis smulkmenomis, kaip nuvažiavimas nuo gatvės bortų.
  6. Vaikams turbūt labiausiai patinka nauji Lukiškių aikštės fontanai, bet dėmesio skirta visų miesto rajonų viešosioms erdvėms – skverai atsirado Naujoje Vilnioje, Naujininkuose, Fabijoniškėse, bei kituose rajonuose, iš viso 38 vietose. Net prie 19-os mokyklų futbolo stadionuose pakeista veja, įrengtas apšvietimas, sutvarkytos krepšinio aikštelės. Vilniuje ir maudytis tapo smagiau – gelbėtojai budėjo ir naujuose Balžio, Tapelių paplūdimiuose, prie jų bei prie Žaliųjų ežerų atsirado nauji lieptai.
  7. Norisi tikėti, kad kitaip gyvena ir į ateitį žvelgia ir pažeidžiamiausi Vilniaus gyventojai – daug dėmesio ir finansų mieste buvo skirta socialinės pagalbos ir vaikų globos priežiūros pertvarkai. Globos namų auklėtiniai šiandien gyvena butuose, šeimynose, prižiūrimi socialinių darbuotojų. Bet Vilniuje pertvarka neapsiriboja investicijomis į „mūrą“ – tuo pačiu buvo užtikrintas platus savivaldybės finansuojamų psichologinių konsultacijų, pagalbos, paramos tėvams ir globėjams paslaugos. Atsisakant institucinių vaikų globos įstaigų, Vilnius skiria ženklią paramą globėjams – Vilniuje šeimoje globojamas vaikui skiriama net 418 eurų jo išlaikymui ir rūpybai.
  8. Sąrašą galima būtų tęsti. Pavyzdžiui, gal ir smulkmenos, bet malonios – Vilniuje sumažinti žemės mokesčiai, vilniečiai mažiau moka už vandenį, šilumą, atliekų išvežimą.  Reikia tikėtis, kad atlyginimų padidėjimą pajuto vaikų darželių auklėtojams, socialiniai darbuotojai, poliklinikų medikai ir slaugės. Pasikeitė ir miesto šventės – praėjusiais metais Vilniaus Šv.Kalėdų nuotraukos apskriejo viso pasaulio spaudą, o šiais metais ruošiamės dar atsakingiau.

Vilnius – gyvas, patrauklus gyventi ir besikeičiantis miestas. Naujai pastatyti namai, naujai sukurtos šeimos, o ir uždirbti pinigai – kiekvienam svarbiausi asmeniškai. Tačiau prie gero jausmo mieste labai svarbu ir bendra mūsų nuotaika jame – tikiuosi, kad pavardinti miesto savivaldybės darbai ją praskaidrino.

Geros nuotaikos per artėjančias šventes!