Interviu su savimi: apie liberalų ateitį

Bepigu Gentvilui, kai jam žurnalistai patys paskambina interviu paprašo. O ką daryti, jei niekas neskambina ir neklausia? Todėl atradau naują žanrą – interviu su savimi. Čia taip būna, kai esi niekam neįdomus, bet labai nori pasisakyti :)) Tai ir pasisakiau, ką galvoju apie liberalų ateitį.

Kaip jaučiatės?

Puikiai, tik vis galvoju apie E.Gentvilo interviu 15min portalui.

Kodėl? Kas negerai su Gentvilu?

Su E.Gentvilu viskas gerai. Tai daugiausia patirties liberalų sąjūdyje turintis politikas, nuo nepriklausomybės laikų kūręs, jungęs ir skaldęs partijas. Buvęs ir meru, ir Seimo nariu, ir Europarlamento nariu, ir trumpai netgi premjeru. Esu jį pavadinęs „liberalų landsbergiu”, nežinau, ar jam tai patiko:), bet turėjau omenyje tik gerąja prasme. Prieš dešimt metų E.Masiulis jį ir jūrų uostų direktoriumi buvo paskyręs, o tai atsakingas administracinis darbas. Žodžiu, bet kuri situacija jam pažįstama iš visų įmanomų pusių, ir jo patirtis neįkainojama. Bėda gal tik su asmeniniais reitingais – jų nėra. Jei sudėtume E.Gentvilo patirtį ir tuos reitingus, kiek jų turi R.Šimašius, garantuotai partija šoktų į priekį.

Kartu su E.Gentvilu kovoje už Lietuvos ateitį – proteste už žiniasklaidos laisvę 2018 spalio 8 d. 🙂

Tai kas tada užkliuvo?

Kalbame apie kažkokias grėsmes – išorines, vidines. Didžioji dalis interviu – kas kokiom intrigomis užsiėmę. Apie kažkokius politinius tikslus pasakyta tiek, kad su K.Glavecku buvo padarytas alternatyvus mokesčių reformos planas, bet niekam nebuvo įdomu. Tai dabar teliko kalbėti apie tai, kas įdomu – intrigas ir intrigėles.

Apėmęs jausmas, kad partija yra tikslas savaime. Ne, partija yra priemonė, kaip įgyvendinti politinius tikslus. Mus turi vienyti ne teismo bylos, ne VSD išpuoliai, mus turi vienyti politiniai tikslai. Jei Seime pradedame blaškytis, su kuo mes esame koalicijoje, su kuo mums pakeliui – ar tebesame vieningi? Vilniaus savivaldybėje nuo frakcijos net atskilo keli žmonės – bet dabar bent jau žinome, kaip balsuosime per posėdžius.

Apie ką liberalai turi kalbėti?

Trūksta elementaraus , bet labai svarbaus susitarimo – kokia liberalų ateitis. Trūksta perspektyvos. Gentvilas sako – buvome reanimacijoje, dabar esame reabilitacijoje. O kur po to? Sanatorija? „Jeigu taip, tai nafik” kaip sakė vienas garsus protesto plakatas. Liberalai tikrai neturi gulėti sau sanatorijoje ir laukti, kol kas nors jiems paskambins ir paprašys gelbėti šalį.

Valstiečiai šienauja LRT, „Agrokoncernas” – tiesiog dar blogesnė MG Baltic versija – klesti. Mūsų valstybė realiai yra užvaldyta vieno koncerno. Tiesiog griūk negyvas, kai Karbauskis mesteli – „Agrokoncerne dirba vien melžėjos, negi jos imsis valdyt Lietuvą”…

Nepaisant tokio akivaizdaus bandymo uždominuoti visas valstybės sritis, valstiečių reitingai toliau išsilaiko aukšti. Tai nėra lengva, bet turime tapti reikalingi visuomenei, ir ne dėl straipsnelių apie intrigėles ar laisvę marihuanai (nors dabar situacija absoliučiai nenormali ir tai irgi svarbi tema!). The Economist teisingai pastebėjo – kai liberalams sako, kad jų visuomenė nebegirdi ir balsuoja už populistus, jie dar labiau užsikasa savo ideologiniuose apkasuose.

Todėl turime paliesti klausimus, netipiškus liberalams, bet svarbius visiems. Pavyzdžiui, daugiau kalbėti apie nelygybę – badantis akis dalykas. Tiek gatvėse, tiek statistikoje. Tūlas liberalas pasakys, kad kalbu kaip socialistas. Ne – nes nelygybę gali spręsti ‘bukai’ perskirstant mokesčius, įvedant progresinius, ką daro valstiečiai, bet gali spręsti ir kaip liberalas. Dauguma žmonių skursta, nes neturi išsilavinimo, įgūdžių. Gerai, tai įduokime meškerę į rankas – jei eini mokytis, duosime pinigų, padėsime išlaikyti šeimą. Gal paskolinsime, be palūkanų. Tai būtų liberalo atsakas nelygybei – bet mes bent jau turėtume ką atsakyti.

Tai partija neatsinaujina – ar dėl to savivaldybių rinkimuose Vilniuje galvojate dalyvauti kaip atskiras komitetas?

Kiekvieni rinkimai yra kova, kai turi kovoti dėl kiekvieno balso. Net vienas mandatas gali labai daug lemti – šiandien plius vienas mandatas liberalų sąjūdžio frakcijoje Vilniaus savivaldybėje leistų viena frakcija koalicijoje mažiau. Ir tuo pačiu liberalizmo – ženkliai daugiau. O dalyvavimas komiteto sąrašu gali suteikti tam tikrą palengvinimą – leistų atsiriboti nuo tų VSD ataskaitų primestų stereotipų. Daugelis rinkėjų dažnai net nesigilina, ką ir kodėl VSD parašė – MG Baltic partija ir tiek. „Fokus” grupėje išgirdome net tokį pavojų – gali būti, kad meras bus R.Šimašius, o didžiausia frakcija Vilniuje bus – konservatorių. Negalime to leisti.

Rizika didelė, bet E.Gentvilas teisingai kitam interviu pasakė – svarbiausia, kad Vilniuje meras būtų liberalas. Komitetas ar partija – antraeilis dalykas. Laimėjus rinkimus Vilniuje liberalai įgis visai kitokį svorį ir respublikos mastu. Nes su Vilniumi negali nesiskaityti, kad ir kas būtų nacionalinėje valdžioje. Nebebūsim nurašyta partija, kokia esam dabar. Visi pakels antakius ir pradės stebėti – o tai ką tie liberalai sugalvos Seimo rinkimams? Jei pralaimėsim – ar kaip partija, ar kaip komitetas – tai bus didelis smūgis liberalizmui apskritai, nes tapsime niekam neįdomūs, o Seimo rinkimuose liks tik konservatoriai ir valstiečiai. Rizikuojame įstrigti opozicijoje ir likti visiškai nišiniai ir niekam neįdomūs. Todėl, net jei tas ‘komiteto sąrašas’ duos tik kelis tūkstančius papildomų balsų, tai svarbu, nes jie gali lemti kokį svorį Lietuvos politikoje liberalai išlaikys apskritai.

Beje, Lenkijoje vyksta Varšuvos mero rinkimai – ten situacija ir kova visiškai analogiška (rekomenduoju paskaityti). Tad, jei yra kažkas, ką galime padaryti, kad pergalė Vilniuje būtų tvirtesnė – turime daryti.

Tai viskas dėl rinkėjų balsų?

Ne tik. Dalyvavimas su komiteto sąrašu man teikia vilties ir tuo, kad gal tokiu būdu atgaivinsime daugiau pasyviais tapusių partijos narių. Daug yra tokių ‘kabančių’ žmonių, kurie nebedalyvauja partijos veikloje, nors norėtų matyti liberalus atsinaujinusius ir stipresnius nei anksčiau. Turim galvoti ir apie juos. Nario mokestį šiuo metu moka keli šimtai iš daugiau nei 1500 vilniečių, esančių sąraše. Aš tikiuosi, kad tokius žmones galime prikalbinti prisiminti liberalus dalyvaujant komiteto sąraše.

Tiesiai šviesiai paklausiu – ar komitetas reiškia, kad skylate ir steigiate naują partiją?

Jokiu būdu. Nebent jei valdyba apsispręstų išmesti iš partijos išdrįsusius keliauti į rinkimus komiteto sąraše. Tada reikėtų galvoti iš naujo.

Dabar daroma viskas, kad partija išliktų vieninga. Visiems skyriaus nariams bus vienodos teisės dalyvauti rinkimuose. Man tai svarbu. Net susitarimą, kad niekam nereikėtų skaityt tarp eilučių kaip čia kas bus, paruošiau (pavadinau gal kiek skambiai – ‘manifestu‘), kur aiškiai pasakoma – partijos Vilniaus skyrius deleguotų savo narius dalyvauti komiteto sąraše, o partijos nariai, net ir dalyvaudami komiteto sąraše, tuo pačiu išliktų atskaitingi skyriui – reitinguodami kandidatus, ruošdami programą, sudarydami koalicijas, keldami kandidatus į politinio pasitikėjimo pareigas.

Pabaigai – o kur garantija, kad komiteto sąrašas pridės balsų, bet ne atims?

Garantijos niekada nėra. Rizika didelė. Mes visi tą suprantame. Be situacija ekstraordinarinė, ir sprendimų reikia atitinkamų. Darbo reikės įdėti nepamatuojamai daug, bet patirties tam yra, o Vilniuje, tikiu, turim gerą įdirbį. Blogiausia būtų nieko nedaryti ir galvoti, kad viskas bus gerai.

Ačiū už pokalbį

Buvo #smagu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.