Kaip matuoti miesto sėkmę?

Yra įmonės strategija, yra karo strategija, yra krepšinio strategija. O kas iš tiesų yra miesto strategija? Pavyzdžiui, kare turi įveikti priešininką, įmonėje turi uždirbti pelno, o kas yra miesto strateginiai tikslai? Kaip miesto strategija turi skirtis nuo kaimo strategijos?

Per patį 2017-ųjų spalio politinį įkarštį (buvo tada reikalų) peržiūrinėjome ir atnaujinome dešimties metų (2010-2020) Vilniaus m. strateginį dokumentą. Originalus dokumentas buvo paruoštas dar 2009-2010 metais. Įsivaizduoju, kad tai buvo europinė užduotis su europiniu finansavimu, o konsultantai tuo metu atsivertė vietos savivaldos įstatymą, pasižiūrėjo, kokios ten nurodytos funkcijos, ir tada surašė plius minus užduotis kiekvienam savivaldos departamentui.

Šį kartą jokių konsultantų nesamdėme, visus politikų pageidavimus į bendrą visumą labai gerai sudėliojo toks Marius Kurlavičius iš strateginio planavimo ar panašiai skambančio skyriaus. Be didelių perversmų, buvo papildyta, kokia miesto situacija praėjus šešiems metams nuo strategijos sudarymo, sukelti nauji strateginiai rodikliai, o kai kurie išbraukti (visus dokumentus galima rasti čia).

Taip jau gyvenime yra, kad kasdienybėje strategijos pasimiršta ir daugiausia laiko praleidžiame reaguojant į „degančius klausimus“. Tačiau į tą dokumentą įdėjau keletą svarbių rodiklių, pagal savo, kaip miestų analitiko, supratimą. Ir dabar, viliuosi, kad kažkada prisiminsime pasiruoštas strategijas ir formuojant biudžetą peržiūrėsime įkeltus rodiklius ir kaip juos pagerinti.

O toliau pasakoju, kokius ten rodiklius įkėlėm, kodėl jie svarbūs ir kaip atrodo pasaulio miestai pagal juos.

Pirma, miestui reikia augti

Didesnis miestas – geriau, nei mažesnis. Versle, kultūroje, sporte, moksle – visose srityse lengviau pasiekti geresnių rezultatų didesniame mieste. Didesniame mieste lengviau surasti kolegų, iš kurių mokaisi, lengviau atrasti savo nišą ir specializaciją. Čia lengviau formuojasi nedideli „klasteriai“, kuriuose dirbdamas pasieksi daugiau per trumpesnį laiką.

Tokie „klasteriai“ gali pasiūlyti geresnius atlyginimus. Klasteriai taip pat tampa pažangos varikliais, nes juose lengviau tobulėti. Kuo didesnis miestas – tuo daugiau klasterių, tuo didesni atlyginimai. Net ir pasižiūrėjus į statistiką (žr. grafiką), beveik visose šalyse didžiausiame mieste mes rasime ir didžiausius atlyginimus. Ar tai būtų Londonas, Tokijas, Paryžius, Maskva, Stokholmas ar kt. miestas – miesto dydis labai aiškiai siejamas su didesniais atlyginimais ir didesnėmis galimybėmis.

Aukštesnis produktyvumas didesniuose miestuose. Didesnis produktyvumas – didesni atlyginimai.

Antra. Būsto įperkamumas

Augant miestui atvažiuoja nauji gyventojai. Jiems reikia kažkur apsistoti. Kadangi algos būna neblogos, norisi gyventi patogiai. Kyla būsto paklausa ir, neišvengiamai, kyla būsto kainos. Dažnai išaugusios būsto kainos gali atsverti visą aukštesnių pajamų teikiamą naudą (prisiminkit Londoną).

Būsto įperkamumą, kaip ir miesto augimą, galima stebėti, lyginti, vertinti. Pavyzdžiui, gana plačiai žinomi „Demographia“ palyginimai jau daugelį metų lygina miestų būsto kainas su jų gyventojų pajamomis. Pasauliniu mastu, Hong Kongas yra vienareikšmiškai brangiausias miestas – kad nusipirktum vidutinio dydžio būstą (pagal tame mieste parduodamų būstų plotą), turėtum susimokėti 18 metų vidutinio namų ūkio pajamas. Prasta situacija ir Sidnėjui, Vankuveryje – tiesa sakant, tai miestai, kurie pagal įvairius gyvenimo kokybės reitingus sulaukia aukščiausių įvertinimų.

jūt „Demographia“ miestai: 10 pasaulio miestų su geriausiu ir su prasčiausiu būsto įperkamumo lygiu. „Median multiple“ pasako, kokia yra įprasto (medianinio) dydžio  būsto kaina lyginant su vidutiniu atlyginimu. Pavyzdžiui, kai Median multiple = 3, tai namų ūkis su vidutinėmis metinėmis pajamomis tokiam būstui užsidirbtų per tris metus.

Trečia. Greitas ir pigus transportas

Trūkstant erdvės būstui ar kylant jo kainai, miestui telieka viena išeitis – plėstis į išorę. Kuo toliau nuo centro – tuo pigiau kainuoja būstas. Tačiau plečiantis neišvengiamai atsiranda poreikis dažnoms ir intensyvioms kelionėms į darbą, į teatrą, į kiną, į koncertą, į darželį ar mokyklą. Todėl, po to, kai pradeda brangti būstas, pagrindinė problema tampa transporto spūstys.

Kaip ir būsto įperkamumą, spūstis galima matuoti. Pavyzdžiui, pridedu TomTom (navigacijos prietaisų gamintojo) indeksą, pagal kurį matome, kad Europoje didžiausios spūstys yra Bukarešte, nesmarkiai atsilieka Maskva, Londonas. Tarp geriausiai susitvarkusių (galite pasitikrinti TomTom tinklapyje) yra ir tokios sostinės kaip Amsterdamas ar Kopenhaga.

Kaip ir Demographia indeksas, taip ir TomTom indeksas svarbiausias tuo, kad tai yra apčiuopiamas įrodymas, kad panašaus dydžio miestai susiduria su skirtingomis spūstimis. Kad įmanoma kažkaip sudėliot susisiekimą ir darbo vietas, kad tos spūstys mažėtų.

TomTom spūsčių indeksas (‘Morning peak’, ‘Evening peak’ parodo, kiek pailgėja kelionė per spūsčių piką lyginant su ‘laisvo eismo’ sąlygomis)

Ketvirta. Užterštumo suvaldymas

Miestui augant, statant būstą ir plečiantis, nuo didelės koncentracijos žmonių gaunam dar vieną bėdą – taršą. Oro taršą (smogą) labiausiai jaučiam, bet yra ir kanalizacija, šiukšlės ir t.t., kas irgi yra grėsmingi rodikliai. Joks miestas, neišsprendęs šių problemų, negali sėkmingai plėstis toliau.

Pavyzdžiui, Kinijos miestai labai augo, bet jie dabar atsirėmė į tam tikras augimo ribas – ten smogas niekada neišsisklaido. Be abejo, net ir labai ieškodamas geresnių algų, į tokį miestą jau nebenorėsi važiuoti. Tačiau šios problemos nėra neišsprendžiamos – pavyzdžiui, Londonas, Tokijas kažkada gyveno labai panašiai kaip Pekinas, bet susitvarkė.

Pasaulio sveikatos organizacija surinko duomenis apie oro taršą 796 miestuose. Oro tarša vertiname pagal smulkių dalelių koncentracija ore – kuo jų daugiau, tuo didesnis smogas, dalelės skverbiasi į plaučius ir būna blogai. Matome, kad tarša tarp miestų labai skiriasi. Blogiausiai gyvena turtingas Rijadas, nors čia priežastis ta, kad jis dykumoje. Bet yra skirtumų ir ne dykumose, ir panašių pajamų miestuose – pvz. Seulas atrodo blogiau nei koks Torontas.

O kaip sekasi Vilniui?

Visi šie elementai (augimas, būsto įperkamumas, transporto efektyvumas, tarša) sudaro tokį lyg ir kertinį miesto sėkmės modelį. Aišku, galima klausti: ar visi turi darželius, ar autobusai švarūs, ar užtenka parkų, ar žmonės gerai jaučiasi mieste. Mes irgi to klausiame vilniečių. Tačiau šios paslaugos yra reikalingos visur – ir dideliame mieste, ir mažame, ir kaime.

Tuo tarpu šie keturi sėkmės elementai išskirtinai matuoja tik augančiame mieste atsirandančias problemas. Jie apibūdina tai, kuo problemos dideliame mieste skiriasi nuo mažo miesto problemų. Ir jie apibūdina, kiek sėkmingas gali būti miestas – augimo, pažangos, vystymosi prasme. Kai galvojame „o ar Vilnius yra sėkmingas miestas“, turime įsivertinti šiuos keturis dalykus – o kaip mums sekasi suvaldyti juos? Ir kokia politika mums padėtų pasiekti geresnių rezultatų?

Suvaldyti juos tikrai galime. Pavyzdžiui, kartais bandoma pasakyti, kad „Vilniuje visąlaik žemė bus brangesnė nei Kaune, ir butai dėl to brangesni, ir taškas“. Bet juk ką tik parodžiau, kad pagal „Demographia“ būsto įperkamumo indeksą, tai net ir dideliame mieste gali būti nebrangu gyventi. Žemę, pavyzdžiui, gali atpiginti mažesni suvaržymai plėtrai.

Galima daug ginčytis, kokia politika padėtų atpiginti būstą (bet tam juk politikai ir yra, kad ginčytųsi?). Tačiau šiuo atveju svarbu sutarti dėl principų – ko norime pasiekti. Tai Vilniaus miesto strategijoje šie rodikliai yra atsiradę. Dabar svarbu, kad politikai skaitytų tą strategiją ir mes sutartume, kad tai yra miesto sėkmės rodikliai. Ir daugiau ginčytumėmės dėl politikos, kaip tuos rodiklius pagerinti.

O kokia tų rodiklių dabartinė vertė, kaip ji įrašyta Vilniaus miesto strategijoje – lentelėje. Aišku, ne visus rodiklius jau dabar galime skaičiuoti (labai trūksta spūsčių indekso, bet jis pakeistas kitais rodikliais). Ir tuos rodiklius padarėme tokius, kad galėtume patys suskaičiuoti. Nes skaičiuoti tiksliai kaip kiti negalime dėl atitinkamų duomenų trūkumo. Bet net ir negalėdami tiesiogiai pasilyginti su kitais miestais, Vilniaus tendencijas galėsime matyti.

Atrinkti Vilniaus m. 2010-2020 strategijos rodikliai, po 2017 metų pataisymo

Pirma. Miesto augimas
20102011201220132014201520162017201820192020
Užimtų gyventojų skaičius, tūkst.266.3 269.4275.5276.7275.6281.6295 300.9303.9 306.5310
Antra. Būsto įperkamumas (kiek metų vidutinio atlyginimo reikia,
kad nusipirktum 50 kv.m. būstą
20102011201220132014201520162017201820192020
Būsto įperkamumas n/d8.2 8.17.78.38.17.97.7 7.57.37.1
Trečia. Transporto infrastruktūra, pigumas
20102011201220132014201520162017201820192020
Dviračių % bendroje kelionių struktūrojen/dn/dn/dn/dn/dn/d0.7 0.91.11.31.5
Dviračių takų spec. plano įgyvendinimas (%)n/dn/dn/dn/d38.0*19.0**19.0**25364965
A juostų ilgisn/dn/dn/dn/dn/dn/d3031323436
Viešojo transporto įperkamumas (kiek % pajamų nuo minimalios algos reikia išleisti bilietams)16.216.214.712.111.811.59.88.687.87.8
Ketvirta. Miesto užterštumas
20102011201220132014201520162017201820192020
Oro užterštumas (mažų kietųjų dalelių (KD) koncentracija)14 16192323232025 252525
Oro užterštumas (stambių KD koncentracija)26.3 25.522.826.527.82726.5 40.0404040
Stambių KD ribinę vertę viršijusių parų skaičius per metus1179266811241196750505050
Vidutinė metinė NO2 koncentracija1820.722.323.82223.824.522222222
NO2 ribines vertes viršijusių valandų skaičius per metus00000010000

Parašykite savo nuomonę

Būk pirmasis parašęs nuomonę!

avatar
  Subscribe  
Notify of