Vilniaus miesto žinios. Rugpjūtis

Nors daugelis liepą ir rugpjūtį atostogaujame, mieste darbai vyksta intensyviai:) Daugiausia klausimų sulaukiu apie kelių remonto darbus – pavyzdžiui, kodėl atrodo, kad kai kurie darbai nevyksta. Kartais turi keistis darbininkų brigados (vienos tvarko nuotekas, kitos – ardo/kloja asfaltą), tad atsiranda pertraukų tarp darbų. Bet darbai, mane užtikrino, baigsis iki rugsėjo ir šiais metais Vilniuje būsime 20 mln. eurų sulydę į asfaltą:) Tikiuosi, kad tą pajus visi miestiečiai.

O dabar – apie kai kuriuos svarbiausius dalykus, miesto Taryboje aptartus liepos – rugpjūčio mėn:

  • Tiesioginiai skrydžiai į Vilnių – svarbus veiksnys pritraukiant užsienio investuotojus. Priešingai nei anksčiau, kai Vilnius mokėdavo už skrydžius, kurie dubliuodavo komercinius reisus į Briuselį, Berlyną ir kt. kryptis, dabar pasiūlėme paramą toms kryptims, kurių Vilniui labiausiai trūksta. Patvirtinome teisiškai neįpareigojančią, bet miesto poziciją aiškiai išsakančią rezoliuciją, kad atidarius naują tiesioginę kryptį į Londoną, ją tris metus paremtume 700 tūkst. eurų per metus. Būtų remiami tik šiuo metu trūkstami, bet verslo pageidaujami skrydžiai į Londono Gatwick (per kurį įmanomą pasiekti daug transatlatinių skrydžių) arba London City oro uostus (daug naudojamas verslo). Heathrow oro uostui, deja, tokios sumos nepakaktų…
  • Gatvių apšvietimo tinklai Vilniuje paskutinį kartą buvo atnaujinti 1998 metais. Atėjo laikas naujam modernizavimo etapui – taip padidinant saugumą mieste, sumažinant išlaidas šių tinklų priežiūrai, sukuriant modernus apšvietimą ir gerinant miesto įvaizdį. Patvirtinome 25 mln. eurų sieksiančias investicijas į LED apšvietimą, kurios atsipirks per 12 metų ir leis iki 50% sumažinti elektros energijos suvartojimą ir iki 30% sumažinti nuolatines priežiūros sąnaudas (daugiau skaičių – oficialiame savivaldybės pranešime).
  • Po truputį judama pirmyn su Bendrojo plano atnaujinimu. Liepos mėn. posėdyje buvo Tarybai pristatyta koncepcinė dalis (į jos aptarimą kviečiau dar birželio mėn). Svarstomos dvi alternatyvos – (a) iš principo pratęsti dabartinio Bendro plano galiojimą, jį kažkiek atnaujinus, (b) įvesti kokybiškai naujus dalykus – tankinti miestą, numatyti pagrindinius rajonus, kuriuose miestas rems plėtrą, detalizuoti atskirų kvartalų sprendinius. Koncepcija bus aptariama su atskirų rajonų bendruomenėmis rugsėjo mėn., bet tuo pačiu koncepcija bus papildoma ir jau konkretesniais sprendiniais atskiruose rajonuose – kad diskusija su gyventojais taptų konstruktyvesnė. Primenu, kad pateiktą koncepcijos variantą galite rasti čia, o pasiūlymų ir pastabų – mielai laukių.
  • Kaimynijų atnaujinimo programa, pristatytą Mindaugo Pakalnio, yra unikalus projektas Lietuvoje, orientuotas į daugiabučių namų kvartalų (ypač – senesnių nei 15 metų) gyvenamosios aplinkos atnaujinimą. Dalyvaujantys šiame projekte daugiabučiai gautų apie 10 eur kiekvienam jų sklypų kv.m., tad bendra vienai kaimynijai skiriama suma siektų 100-200 tūkst. eurų (daugiau apie kitus svarbius programos pakeitimus, kuriuos pasiūlė daugiabučių namų bendrijų atstovai, svarbiausius programos principus – čia). Svarbiausia šiuo atveju sulaukti daugiabučių namų gyventojų aktyvumo šia parama pasinaudoti. O štai Rita Miliūtė FB pasišaipė, kad šią paramą daugiabučiams namams savivaldybė savo pranešime spaudai pavadino dovana:) Bet… daugiau reklamos šiai tikrai vertingai programai nepakenks, kad ir pašaipos forma 🙂
  • Tikrai gera naujiena, kuria galima pasidžiaugti – tai vandens kainų sumažinimas vilniečiams 20%. Pusė šio sumažinimo yra dėl „Vilniaus vandenų“ efektyvesnio veikimo, o kita pusė – dėl anksčiau (t.y. ankstesnėje kadencijoje…) patvirtintų per aukštų kainų. Kodėl anksčiau buvo per aukštos? Kainų ir energitikos komisija, pamačiusi, kad Vilniaus Vandenys gali dirbti efektyviau, nusprendė, kad ir ankstesniuose laikotarpiuose įmonė galėjo dirbti geriau, tad dabar tą reikia kompensuoti.. 🙂 Bet kuriuo atveju, vandens kainų mažėjimas – pirmasis Vilniaus istorijoje.
  • Liepos mėn. posėdis nutrūko konservatoriams pasipiktinus trijų tautinių bendrijų mokyklų statuso pakeitimu, o pastaruoju metu apie tai buvo nemažai angažuotų pranešimų spaudai. Reikėtų pažymėti, kad mokykloms leista bandyti likti ilgosiomis (jei Švietimo ir Mokslo ministerija patvirtins šių mokyklų atitinkamą profilį), nes jos nebuvo ‘pustuštės’, pvz Mickevičiaus mokykloje 2016 metais mokėsi 556 mokiniai, kai jos pajėgumas – 628 mokiniai. Kadangi savivaldybės poreikio tose teritorijose nėra (pvz Karaliaus Mindaugo mokykla turi neužpildytų klasių), tad į mokyklų bendruomenių nuomonę formuoti ilgąsias gimnazijas irgi buvo atsižvelgta. Manau, tokiais atvejais racionalu įvertinti ir atsižvelgti į tarptautinį atgarsį, kurio sulaukė sprendimai dėl Mickevičiaus mokyklos (kokie ir kam ministrai dėl to skambino, galite rasti LRT pranešime spaudai).
  • Po ilgų metų pertraukos Vilniuje vėl tvirtinamos savivaldybės ir jos įstaigų konsoliduotos finansinės ataskaitos – nors tai privaloma, anksčiau (galbūt dėl buvusios netvarkos), tai tiesiog nebuvo daroma…

Šiltos ir malonios likusios vasaros! Kaip visuomet – lauksiu Jūsų klausimų, atsiliepimų, nuomonių.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *