Vilniaus m. žinios (gegužė – birželis)

Apibendrindamas gegužės-birželio mėn. įvykius, sudėliojau keletą pagrindinių naujienų:

  • Vilniuje dar gegužės mėn. patvirtinome patikslintą metų biudžetą (jis tikslinamas po kiekvieno ketvirčio). Geros žinios jame tai, kad miestas gavo papildomus ~6 mln. eurų dividendais iš savivaldybės valdomų įmonių. Didžioji dalis šių papildomų lėšų numatyta gatvių remontams. Be to, numatyta, kad 750 tūkst. skolintų lėšų galės būti naudojama naujų keturių darželių projektavimui ir statybai – jei Vilniui išties pavyks pajudėti į priekį su šiom statybomis, tai iš esmės pakeis galimybes gauti darželį Vilniuje.
  • Vilniaus finansinė padėtis ir toliau gerės. Pavyzdžiui, birželio mėn. Tarybos posėdyje, po ilgų diskusijų, buvo pritarta Taikos sutarties sudarymui dėl „Vichy“ vandens parko, „Siemens“ arenos ir kt. 24 NT vystytojų, kurie naudojo Vilniui priklausančią žemę. Anksčiau sklypas buvo suteiktas naudotojams mainais į sklype atliekamas investicijas, už šiuos sklypus nebuvo mokamas žemės mokestis. Tačiau prokuratūrai inicijavus procesą, buvo siekiama, kad sutartys, kurios buvo sudarytos šiuo pagrindu, būtų pripažintos negaliojančiomis ir būtų priteisti nuostoliai už laikotarpį, kuomet buvo veikiama pagal šias sutartis. Nuspręsta sudaryti Taikos sutartį, kurios dėka objektų paskirtis liks tokia pati, tačiau šie objektai imasi mokėti nuomos mokestį, o Vilniaus miestas gaus papildomą 1.5 mln. eurų sumą už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės žemės sklypu praeityje (daugiau detalių rasite čia).
  • Vilniuje imamės tvarkyti ir daug metų užmirštus pastatus. Liutauro Stoškaus iniciatyva Vilnius ėmėsi gelbėti griūvantį medinį paveldą – garsusis Polocko 52 adresu esantis pastatas (žr nuotrauką čia) bus pirmiausia atpirktas iš ‘Start Vilnius’ už  >100,000Eur, o tuomet ieškoma paramos jo rekonstravimui. Anot Liutauro, yra daug šansų, kad pastato restauravimą (ar perstatymą) parems Norvegijos fondai, tačiau jis teisiškai turi priklausyti savivaldybei.
  • Gegužės ir birželio mėnesį patvirtintos sutartys su privačių vežėjų konkursą laimėjusiomis įmonėmis. Iki metų pabaigos į Vilnių turėtų atvažiuoti apie 100 naujų autobusų (žr MAN autobusų nuotrauką), kurie važiuos 4G, 7, 43, 55 ir kitais maršrutais. Nepaisant to, kad tai bus nauji autobusai, miestui ši paslauga kainuos pigiau nei iki šiol ją teikė Vilniaus viešasis transportas (planuojama, kad pavyks sutaupyti apie 0.5 mln. eurų per metus).
  • Būsto administravimo skyrius Vilniuje nepaliauja stebinti. Iki metų pabaigos visų daugiabučių gyventojai, kuriuose nėra įsteigtos bendrijos, turi balsuoti dėl naujo administratoriaus paskyrimo. Savivaldybės skyrius pasiūlė tai įgyvendinti nusamdant 30 papildomų darbuotojų. Man asmeniškai kyla ir daug abejonių, ar atspausdinti, išsiųsti balsavimo biuletinius negalėtų samdyta įmonė… Nesu tikras, ar toks sprendimas ir bus patvirtintas…
  • Tačiau būsto administravimo paslaugas Vilniuje turime gerokai praskaidrinti. Vilniuje priėmėme taisykles, kad bendrijos ir namų administratoriai apie atliekamus namo remonto darbus turės pranešti ne tik gyventojams, bet ir savivaldybei. Apie tai, kokio dydžio yra monopolizuota būsto administravimo rinka, kuo toks praskaidrinimas gali būti naudingas, parašiau atskirą tekstą.
  • Gintautas Paluckas pristatė smurto prevencijos programą. Per trejus metus jai bus skirta net 1,6 milijono eurų, o 2017 metais – 185 tūkst. Veiksmų planą šiems metams galite rasti čia.
  • Vilniuje pristatyta ir 21 mln. eurų pareikalausianti investicija į Vilniaus m. apšvietimo tinklus. Sprendimas dar laukia patvirtinimo, bet jį įgyvendinus žadama, kad per 15 metų bus sutaupyta 29 mln. eurų.
  • Vyriausybė atnaujino ir savivaldybėms paskirstė lėšas bendruomenių paramos projektams – Vilniui skirta 600 tūkst. eurų, Vykdomus projektus turės tvirtinti kiekvienoje seniūnijoje seniūnaičių sueiga. Nors ir buvo abejojančių, kad toks būdas atrinkti įgyvendinamus projektus nėra teisingas, bet šių metų lėšų skirstymo tvarką jau patvirtinome. Tačiau mieste, priešingai nei kaime, iš tiesų daugelyje rajonų (išskyrus keletą išimčių) nėra stiprių susiformavusių bendruomenių – o tai kelia abejonių, ar vis tik pati savivaldybė neturėtų aktyviau dalyvauti lėšų skirstyme ir projektų kokybės užtikrinime.

lauksiu Jūsų klausimų, ir smagių vasaros atostogų!

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *