Sumažinome Vilniaus skolą. Ir kas iš to?

Per du metus nuo 2015 m. balandžio iki 2017 m. balandžio Vilniaus skola sumažėjo 25%, t,y, 105 mln. eurų, o su visais kreditoriais yra atsiskaitoma laiku. Tačiau yra komentatorių, kurie šypsosi į ūsą – ‘na ir kas, kad sumažinote skolas, mums nuo to nei šilta, nei šalta. Ar ne geriau užlopyti kelius ar nuveikti gerus darbus vilniečiams?’ Štai čia atėjo metas paaiškinimui, kodėl būtų buvę šalta, jei ji nebūtų buvusi sumažinta.

Vilniaus miesto skolos dydisŠaltinis: http://atviras.vilnius.lt/finansai/skola

Vilniaus skola 2015 m. pradžioje buvo milžiniška ir, tiesą sakant, tebėra didelė, tačiau niekada skolos dydis nebuvo pagrindinė Vilniaus problema. Kur kas blogiau buvo tai, kad reali miesto padėtis buvo slepiama, o tikroji miesto būklė net tuometiniams jo vadovams buvo neaiški. Jei tik paaiškėdavo, kad koks nors euras gali išslysti iš kreditorių rankų, jis greitai būdavo išleidžiamas aviaciniam kurui.

Kaip tokioje situacijoje atrasti eurų aviaciniam kurui, paklausite? Pavyzdžiui, Vilniaus m. nekilnojamas turtas buvo perduotas įmonei „Start Vilnius” su tikslu, kad pajamos, gaunamos už jį, nepatektų į Vilniaus biudžetą, kur jos būtų galimai panaudotos skoloms sumokėti ar kitoms veikloms atlikti. Tada „Start Vilnius” urmu (t.y. su nuolaida) išparduodavo miesto turtą ir finansuodavo Vilniaus aviaciją. Per keletą metų ši suma viršijo 16 mln. eurų. Kitas atvejis – atrasti pelningai veikiančią savivaldybės įmonę ir vietoj to, kad ji išmokėtų dividendus, iš jos skolinti tam pačiam aviaciniam sektoriui. Pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tinklai, kurie turėjo kaupti lėšas turto atpirkimui pasibaigus sutarčiai su Vilniaus Energija, paskolino apie 2 mln. eurų aviaciniam kurui. 

Šiandien situacija iš esmės pasikeitusi: pavyzdžiui, Vilnius buvo pirmoji Lietuvos savivaldybė, kuri ėmėsi naudoti e-aukcionus parduoti nekilnojamam turtui. Per 2016 m. parduotas turtas buvo įvertintas 6 mln. eurų, bet jį pavyko parduoti už daugiau nei 8 mln. eurų, o gautos pajamos nukeliavo į bendrą biudžetą. Tuo tarpu savivaldybės įmonės iš 2016 m. veiklos rezultato turėtų išmokėti apie šešis milijonus dividendų į savivaldybės biudžetą (lyginant su 0,8 mln. ankstesniais metais).

Ar vilniečiams šilčiau dėl to, kad sumažėjo skola? Taip, net ir tiesiogine prasme – dar 2016 m., bankams atsisakant finansuoti savivaldybės investicinius projektus, galėjo pritrūkti lėšų kofinansuoti ES remiamus darželių renovacijos projektus. Galime pasidžiaugti, kad darželiai (per plauką) šiandien sėkmingai renovuoti ir visa tai tik dėl to, kad pirmiausia yra rūpinamasi Vilniaus m. skolos skaidrumu ir grąžinimu.

Žiniasklaidoje turbūt jau teko girdėti apie naujus perkamus autobusus. Ar teko susimąstyti, kodėl jie apskritai dabar atrodo Vilniui įperkami? Nes savivaldybė „Vilniaus viešajam transportui” yra įsipareigojusi sumokėti pakankamai daug už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Anksčiau ji nesumokėdavo to, ką buvo įsipareigojusi padaryti. Šiandien, sumokėjus skolas, mes jau galime skelbti konkursą naujiems autobusams, kurių lizingą bankai, neabejoju, mielai finansuos.

Net ir grąžinant skolas, vilniečiams aktualios problemos visą laiką išliko prioritetu. Tiesiog dabar finansuojama tai, kas jiems buvo žadėta, ir kas kiekvienam vilniečiui svarbiausia – vėl tiesiami nauji šaligatviai, remontuojami kiemai. Nors tai per metus kainuoja 6 mln. eurų,  šeimos, kurių vaikai nepatenka į valstybinį darželį, gauna po 100 eurų kompensaciją. Planuose yra Gabijos mokyklos statyba, Balsių mokyklos plėtra, apie 10 darželių priestatų. Skiriama lėšų būtiniausiems poreikiams darželiuose, mokyklose (kanceliarijai, patalynei ir t.t.),  nuo liepos 1 d. Vilniaus darželių auklėtojams atlyginimai padidinti 100 eur. 

Ir klysta tie, kurie galvoja, kad Vilniui jau galima atsipalaiduoti. Nuolat atsiranda skylės, kurias reikia kamšyti. Dar 2017 m. balandžio mėnesį turėjome patvirtinti leidimą Vilniaus šilumos tinklams skolintis iki 80 mln. (!) eurų, kurie skirti Vilniaus Energijos skoloms, turtui, kurui perimti ir neatidėliotinoms investicijoms į miesto šilumos ūkį. Taigi, darbai tik įgauna pagreitį.

Komentarai apie “Sumažinome Vilniaus skolą. Ir kas iš to?

  1. Sveiki,

    Tik butina derinti skolu grazinima su mazu palukanu laikotarpiu, kai galima, jei esi patikimas, pasiskolinti pigiau ir investuoti, kas duos tiek politine, tiek ekonomine graza. Bet kokiu atveju, esat saunuoliai!

    1. Skolos daugiausia grąžinamos verslui, savivaldybės įmonėms ir pan. Dėl bankų – pvz iš Europos investicijų banko buvo gauta paskola itin mažomis palūkanomis, kas leido refinansuoti skolas su didelėmis palūkanomis.

  2. Man tai įdomu, kodėl atsakingi asmenys už tokią skolą ir miesto oro „pajėgas” nėra patraukti į baudžiamąją atsakomybę. Ar vis dėl to, kokie nors teisiniai procesai vyksta?

  3. Džiugu, kad dirbat. Tik vienas pastebėjimas, per daug mažinti įsiskolinimo lygį irgi gali būti neefektyvu. Be to, kai palūkanos yra mažos, gal geriau skolintis, nei pvz. pirkti koncesijos būdu.

  4. Norit pasakyti, kad miesto skolą sumažinote trečdaliu? Iš kur pinigai? Juk darbuotojų neatleidote, išlaidų drąstiškai nesumažinote, pardavėt kelias patalpas už keletą milijonų, o skola sumažėjo daugiau nei 100 mljn. Ar čia tiesiog buhalteriniai veikamai atlikti kažkokie?

    Kaip tam anekdote, susitinka vadovas su buhalteriu. Vadovas klausia buhalterio:
    – nu kiek pelno turim?
    buhalteris atsako:
    – o kiek reikia?

    1. Skola sumažėjo dėl didesnės GPM dalies + grąžintos nepriemokos po 2009 metų, kurios Vilnius neteko. Šiemet pavasarį skola grįžo į tas pačias vėžes, kaip buvo, ir jokio sumažėjimo neliko >:)

    2. kad negrįžo ta skola, o dar labiau sumažėjo – iki 183 mln. eurų 2019 metų rugpjūtį

  5. Gerbiamas Kasparai, 8 metus buvau VMS administracijos direktoriumi, 15 metų dirbau bankuose įmonių finansinės analizės srityje. Jūs studijavote Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje Rygoje. Todėl mane šiek tiek užgavo Jūsų teiginys „Kur kas blogiau buvo tai, kad reali miesto padėtis buvo slepiama, o tikroji miesto būklė net tuometiniams jo vadovams buvo neaiški.” Finansų ministerija skelbia, kad 2014 m. VMS gavo apie 260 mln.eur pajamų, 2015 – 297,2 mln.eur, 2016 – 349,2 mln. eur. 2017 – planuojama 374,8 mln.eur pajamų. Jei už bazę paimtume 2014 m. , tai per 2015, 2016 ir 2017 m. I pusmetį gauta 185,5 mln. eur. daugiau, lyginant su baze. Be to, savivaldybė gavo dvi išmokas po 18,6 mln.eur. iš finansų ministerijos pagal taikos sutartį su Vyriausybe. taigi lyginant su baze gauta 222,7 mln.eur daugiau. Iki 2014 m. savivaldybės skola augdavo kas met apie 45 mln.eur. Hipotetiškai , esant 2014 m. pajamų lygiui per 2015 – 2017 m. I pusm. augtų 45+45+22,5 =112.5 mln.eur. Taigi esant analogiškoms išlaidoms 2014 -2017 m. VMS skola turėjo sumažėti 222,7-112,5=110.2 mln.eur. Jūsų teigimu SUMAŽĖJO 105 mln. eur. (na infliacija ir t.t.) IŠVADOS: 1. Ženkliai augant VMS pajamoms, savivaldybės išlaidos lieka 2014 m. lygyje, papildomos pajamos nukreipiamos skoloms mažinti. Tai gerai, bet jokio stebuklo čia nėra. Tiesiog stagnuojama, kai skolinimosi kaštai artimi nuliui, ir galima pigiai vykdyti daug reikalingų miestui projektų. 2. Gerbkime vieni kitus, nes dirbome ir dirbame vilniečių ir šalies labui. Sėkmės.

    1. Sveiki, Valdai, labai malonu, kad administracijos direktorius irgi atkreipė dėmesį į šį įrašą. Ilgas komentaras reikalauja ilgo atsakymo:) Mano ši pastaba – ne Jums asmeniškai, o labiau politikams. Sakau, kad situacija buvo slepiama, nes savivaldybės pradelsti mokėjimai nebuvo tinkamai vertinami kaip ilgalaikės skolos, o biudžetui pastabų turėjo ir valstybės kontrolė, vienintelį Vilniaus biudžetą įvertinusi neigiamai.
      Ne visai sutinku su jūsų skaičiavimais. Vilniaus pajamos iš tiesų reikšmingai augo per pastaruosius tris metus, bet augo ir išlaidos (ką jūs vadinate ‘infliacija’). Kiekvienais metais visų savivaldybių biudžetai auga, nes (a) didėja atlyginimai ir auga GPM surinkimas; (b) vyriausybė skiria naujų funkcijų (pvz šildymo kompensacijos mokamos iš savivaldybių biudžetų tik nuo 2015m.), kelia minimalią algą ir valstybės tarnautojų algas ir tam skiria pinigų. Taigi, vien dėl vyriausybės sprendimų (t.y. (b) dalies), lyginant su 2014 m., savivaldybės išlaidos didėjo 2015 m. – 18 mln., 2016 – 36 mln., 2017 – 50 mln., o tai apie 104 mln. eurų iš viso (kalbu iš principo apie GPM dalį, tenkantį savivaldybių biudžetams, kuri padidėjo nuo 68% 2014 metais iki 78% 2017 m. / nepainioti su Vilniui, kaip miestui donorui liekančia 46% dalimi, kas dar atskira istorija).
      Tai, net jei savivaldybė gavo 222,7 mln. daugiau (kaip rašėt), jos išlaidos buvo 104 mln. eurų didesnės. Su likusiais 118 mln. eurų buvo ne tik sustabdytas skolos augimas (45mln eurų kasmet), bet skola iš esmės sumažinta. Kitais žodžiais, net jei imtume 2014 m. situacija, ne tik apmokame Vilniaus poreikius (kuriems trūkdavo 45 mln), bet ir dar skolą grąžiname.
      Akivaizdu, kad tai negalėjo būti vien tik ‘business as usual’, bet tam pasiekti reikėjo ir iš esmės peržiūrėti biudžetą, stabdyti oro verslą, ir t.t. Jūsų pateiktos pajamų sumos taip pat įtraukia ne tik GPM, bet ir savivaldybės pajamas iš kt. veiklos (NT mokesčių, dividendų), o tai jau tiesiogiai nuo miesto priklausantys dalykai, kurie irgi tvarkomi kitais principais. Su pagarba.

  6. Kaip ten bebūtų skolas gražinti reikia ir verta. Juk susimokėjus galima vėl imti labai didelius pinigus kokiam nors labai reikšmingai Vilnių pakeisiančiam projektui. Pvz. tunelinėms jungtims nuo Geležinio Vilko gatvės į vienpusio eismo judėjimui pritaikytas Švitrigailos ir Vytenio gatves, tampriai Centrą, sujungiant su Naujamiesčiu bei aerouostu bei Dariaus ir Girėno greito eismo gatvės pratiesimui iki Juodšilių ar Valčiūnų, visų komunikacijų trasoje modernizavimui ir sklypų vertės pakėlimui ir visai naujo sostinės įvaizdžio sukūrimui šioje nūdien gerokai apleistoje sostinės dalyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.