Ar turime Vilniuje statyti daugiau dangoraižių?

Tik prieš kelias dienas Vilniaus m. taryboje pateiktas klausimas dėl naujo dangoraižio statybos šalia ‘Lietuvos’ viešbučio, t.y. dar žinomo ‘Libeskindo’ pastato. Surengėme šiuo klausimu viešą pasitarimą, atėjo tiek šio sprendimo priešininkai, aktyvūs visuomeninkai, tiek besidomintys architektai.

Po susitikimo gavau vieną išsamų architekto laišką, kuris iš tiesų man patiko ir gana tiksliai atspindi svarbiausius šio sprendimo niuansus. Su jo leidimu, dalinuosi visu gautu laišku:



Sveiki,

Po vakarykščio susitikimo savivaldybėje, rašau Jums asmeninę nuomonę dėl Libeskind projekto k18b svarstymo miesto taryboje. Esu architektas dalyvavęs šio pastato projektavimo konkurse, todėl gerai susipažines su visa analitine medžiaga ir šios vietos specifika. Asmeninių nuoskaudų dėl šio konkurso neturiu, todėl rašau kaip suinteresuotas vilnietis.

Diskusijoje akivaizdžiai jautėsi painiojami ir į vieną suplakami skirtingi klausimai. Svarstant miesto taryboje to negalima leisti. Buvo keliami šie keturi klausimai:

  1. Ar galimas didesnis nei 35m. aukštis
  2. Ar gražus pastatas
  3. Ar pastatas taps miesto simboliu
  4. Kokia bus viešoji erdvė.

Visi šie klausimai yra svarbūs, bet nelygiaverčiai. KLAUSIMAS NR. 1 turėtų būti paliktas profesionalams (projektą vertinantiems architektams, urbanistams ir paveldo apsaugos specialistams). M. Pakalnio argumentai dėl pastato galimo aukščio buvo paremti urbanistikos mokslo tyrimo metodais ir buvo pakankamai įtikinantys. Šį aspektą dar papildomai vertins paveldo apsaugos specialistai projekto derinimo metu ir turės teisę įpareigoti keisti aukščio sprendinius. Normali vakarų valstybė turėtų pripažinti profesionalų nuomonę aukščiau už asmeninę ar masinę visuomenės nuomonę.

KLAUSIMAS NR. 2 yra asmeninio skonio reikalas. Tai yra ne svarstymo objektas. Tai yra projektuojančio architekto garbės ir reputacijos reikalas. Man asmeniškai negražu, bet aš negaliu drąsiai atsakyti, kas yra gražiau: rutulys ar kubas ? Jei reikėtų nugriauti Vilniaus pastatus, kurie yra kažkam negražūs gyventumėme dykumoje.

KLAUSIMAS NR. 3 yra filosofinio pobūdžio ir neturėtų būti svarstomas miesto taryboje. Ar pastatas statomas greta kitų pastatų turi teisę būti labiau simbolis negu kaimynas? O gal turi darniai susilieti į vientisą pastatų kompleksą? Šie klausimai yra sprendžiami akademiniame lygmenyje ir vienareikšmių atsakymų neturi.

KLAUSIMAS NR. 4 yra esminis ir jam privaloma skirti didžiausią
dėmesį. Pastato parterinė zona (-1, 1, 2 pastato aukštai ir erdvės aplink juos) yra tiesioginis miestiečių interesas. Miesto tarybos
tiesioginė atsakomybė yra užtikrinti, kad sprendimai čia būtų
maksimaliai naudingi miestiečiams.

Konkursiniuose darbuose daugelio lietuvių architektų darbai vizualiai
atrodė silpnesni už užsieniečių būtent todėl, kad vietiniai
architektai daug dėmesio skyrė apatinei (viešajai) zonai. Ten yra be
galo sudėtingas uždavinys, nes susikerta labai daug pėsčiųjų
srautų ir jie turi judėti ne tik horizontaliai bet ir vertikaliai,
turi būti užtikrintas patogus judėjimas tiek pėsčiomis, tiek
dviračiu ir neįgaliojo vežimėliu.

Pamatę laimėtojo projektą, didelė dalis architektų piktinosi
būtent tuo, kad buvo visiškai pro pirštus žiūrima į pačią
sudėtingiausią minėtą šio sklypo problemą.

Kaip šis klausimas sprendžiamas dabar tobulinant projektą? Reikia
aiškių atsakymų tiek tarybai tiek miestiečiams. Tai manau yra
svarbiausias klausimas, kurį turėtų kelti taryba prieš leisdama
statyti aukštesnį nei 35 m. pastatą.

P.S.

Asmeninė nuomonė dėl 35 metrų aukščio.

Turint investuotojo apibrėžtą kvadratinių metrų skaičių. Kuo
pastatas aukštesnis – tuo daugiau laisvos erdvės ant žemės. Kuo
žemesnis – tuo tos erdvės mažiau – pastatas tampa grubi dėžė.

Konkurso sąlygos leido projektuoti pastatą iki 35 m. Šį variantą
mūsų grupė taip pat nuoširdžiai nagrinėjo ir vienbalsiai atmetė.
Turėjome stalo dydžio maketą, kur žiūrint į esamą aukštybinių
pastatų kompoziciją buvo tiesiogine prasme gaila ten statyti 35
aukščio pastatą. Didelė ir sunki dėžė visomis prasmėmis
prieštaravo kuriamai naujojo miesto centro dvasiai. Tai žinoma yra
subjektyvi nuomonė. Bet verta kelti klausimą ar tikrai miestas
pagražėtų dėl tų 35 metrų apribojimo.

Pagarbiai


Iš aš manau, kad miesto taryboje turėtume į aukštingumo reikalavimus žiūrėti kaip į švento rašto priesakus. Juos galime keisti, ir tik paveldosaugininkai gali pasakyti, ar tas aukštingumas kuo nors miestui kenkia. Papildomai, turėtume užtikrinti viešojo intereso – šiuo atveju tai pėsčiųjų srautų – įgyvendinimą.

Ir dar vienas dalykas – neturėtume išskirtinai vienoje vietoje vienam vystytojui leisti statyti aukštesnį pastatą. Visame Konstitucijos pr., gretimose vietose (šalia, pvz., Best Western viešbučio) yra neužstatytų plotų, senų garažų. Miesto tarybos sprendimu kartu turėtume įpareigoti peržiūrėti aukščio reikalavimus ir aplinkinėse teritorijose.

Komentarai

2 komentarai

  1. Petras

    Sveiki,

    O kas nors nagrinejo klausima del susisiekimo su naujuoju centru? tiek viesuoju, tiek privaciu transportu? ar cia visi malunsparniais skraido? 🙂

    Atsakyti
    1. kasparas Įrašo autorius(-ė)

      transporto klausimas labai dažnai paminimas diskusijose. Jis turėtų būti aiškiau atsakytas, kai bus projektiniai pasiūlymai. Kol kas tik birželio mėn. buvo apskritai leista projektuoti tokį pastatą (tiksliau koreguoti detalų planą, kuriame būtų atitinkamas aukštingumas)

      Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *