Išleidome 280 mln. eurų gatvėms. Laikas dviračiams?

Per pastaruosius 20 metų viena nepaneigiamai liudija mūsų gyvenimo sąlygų pagerėjimą. Tai – sparčiai augantis automobilių skaičius. Jei prieš dvidešimt metų visi žinojome, ką reiškia įsigrūsti į sausakimšą autobusą, tai šiandien visi vilniečiai žino, ką reiškia leisti laiką automobilių spūstyse. Anot Vilniaus plano specialistų, 1993 m. 11% kelionių Vilniuje vykdavo automobiliu, 2011 m. – 38%.

Dažnai pasigirsta aimanavimas, kad Vilniaus transporto infrastruktūros plėtra beviltiškai atsilieka nuo poreikių. Tiesą sakant, nesu dėl to tikras – skaičiai rodo, kad kasmet investuojame milžiniškas lėšas į Vilniaus transporto pralaidumo didinimą. Lentelėje matome pačius brangiausius Vilniaus projektus per 2010-2016 metus.

10 didžiausių Vilniaus m. transporto infrastruktūros projektų

ProjektasAsignavimų per 2010-2016 metus (eurai )
Vakarinio aplinkelio III etapas (nuo Ozo g.)94.441.425
Vakarinio aplinkkelio II etapas (nuo L. Asanavičiūtės g. iki Ozo g.)56.650.313
Vakarinio aplinkkelio 1A etapas (Lazdynų tilto rekonstrukcija)39.282.582
Vakarinio aplinkkelio I etapas (nuo Oslo g. iki L. Asanavičiūtės g.)32.293.762
IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis (projektavimas ir statyba)17.150.979
Geležinio Vilko gatvės nuo A.Goštauto gatvės iki M.K.Čiurlionio gatvės rekonstravimas15.640.758
Gariūnų gatvės ir Gariūnų tilto rekonstrukcija13.888.091
Žirnių gatvės ir Minsko plento (iki miesto ribos) rekonstravimas7.012.830

Žirnių g. ir S. Dariaus ir S. Girėno g. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas
2.362.813
Linkmenų-Žalgirio-Geležinio Vilko g. rekonstrukcija1.874.859

Taigi, skaičiai milžiniški. Bendra šių projektų vertė sudaro 280 mln. eurų per pastaruosius septynis metus. Vien aplinkelio nutiesimas, kainavęs ne mažiau kaip 222 mln. eurų, pretenduoja patekti į brangiausių Lietuvos projektų top 5 ar top 10. O kur dar tokie projektai, kaip šviesoforų automatizavimas (18 mln. eurų per pastaruosius metus), kur projektavimo darbų kaštai (? n mln. eurų), kur apie 10-13 mažesnių rekonstrukcijų ir asfaltavimo darbų (Kalvarijų g., Varnės g., ..) už maždaug 5 mln. eurų per porą pastarųjų metų. Kadangi tiksliai negalėjau išsiaiškinti, kam jie buvo išleisti, neįtraukiu ir 60 mln. eurų, per 2010-2016 metus gautų iš „Kelių priežiūros ir plėtros programos“, valstybės dotacijos gatvių tiesimui ir remontui.

Ar galima sumažinti kamščius?

Ar, nepaisant visų šių investicijų, galime pasidžiaugti pagerėjusia kamščių situacija Vilniuje? Greičiausiai – priešingai. Svarbu įvertinti, kad sulyg kiekvienu investiciniu projektu mes taip pat pritraukiame dar daugiau automobilių naudotojų. Nespėjome atidaryti aplinkkelio, o jau supratome, kad posūkį iš aplinkkelio link Gariūnų reikia platinti.

Tačiau turbūt visi pastebime, kad situacija labiausiai pagerėja ne atidarius aplinkelį, bet per moksleivių ar studentų atostogas. Puikiai suprantame, kad reikšminga dalis tiek studentų, tiek moksleivių gyvena šalia savo mokslo įstaigų, bendrabučiuose, arba naudojasi viešuoju transportu. Taigi, sąlyginai nedidelis skaičius tėvų, vežančių vaikus į mokyklas automobiliu, sudaro erzinančiai ilgus kamščius. Taip nutinka, nes iki tam tikro automobilių skaičiaus (tarkim, 1,000 automobilių) gatvėje kamščio beveik nesijaučia, bet vos vos peržengus kritinę ribą (tarkim, įvažiavus papildomiems 50 automobilių), gatvė greitai užsikemša.

(šaltinis)

Ar dviračiai išgelbės Vilnių?

Moksleivių/studentų atostogų patirtis rodo, kad sudarius sąlygas net ir nedideliam skaičiui žmonių važiuoti dviračiu, kamščiai gali sumažėti gana reikšmingai. Kai kas mano, kad Vilnius netinkamas dviračiams. Tačiau tai nėra tiesa – neabejotina, kad dalis žmonių mielai persėstų prie dviračių, jei tik atsirastų tam galimybės – saugesnės ir tarpusavyje sujungtos dviračių trasos. Dviratis – puiki galimybė sutaupyti laiko sporto klubui, pagerinti savo savijautą, aplenkti kamščius. Kitaip tariant, jeigu mėgstate važiuoti automobilu – nutieskite dviračių mėgėjams taką, kad jie netrukdytų jums gatvėje. Tikrai atsiras bent keli procentai Vilniaus gyventojai, kurie mielai tą padarytų.

Ilgus metus į dviračių plėtra Vilniuje buvo investuojama… nieko (išskyrus pačio dviračių specialiojo plano parengimą už 200 tūkst. eur, ir remontui skiriamus kelis šimtus tūkstančių kasmet). Šiais 2017 m., po labai ilgos pertraukos, Vilniaus biudžete pagaliau įrašėme dviračių takų plėtrai skirtas lėšas. Tačiau iš lentelės akivaizdu, kad realūs pokyčiai prasidės nebent po gerų metų.

Vilniaus m. asignavimai dviračių takų plėtrai

ProjektasSavivaldybės finansavimas 2017 m.Laukiamas ES finansavimasDarbų įgyvendinimas
Naujamiesčio dviračių trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas palei J. Tumo-Vaižganto, V. Kudirkos, M. Valančiaus, V. Mykolaičio-Putino, Švitrigailos, Geležinkelio, Pylimo, Drujos gatves20.0375.6Numatomi rangos darbai nuo 2018-2019 m.
Neries senvagės rekreacinės infrastruktūros įrengimas su aktyvaus poilsio ir pėsčiųjų bei dviračų trasomis101.42,052.9Numatomi rangos darbai nuo 2017-09 iki 2019-10, tik iš dalies dviračių trasoms
Vilnios pakrančių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje, įrengiant reikiamą rekreacinę infrastruktūrą, dviračių, pėsčiųjų takus, pėsčiųjų tiltą205.52,931.7Numatomi rangos darbai nuo 2017-06 iki 2019-06, tik iš dalies dviračių infrastruktūrai
Žirmūnų dviračių trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas palei Ozo, P. Lukšio, Apkasų, Ulonų ir Žirmūnų gatves (4,8 km)20.0499.7Numatomi rangos darbai nuo 2018-2020 m.
Žvėryno dviračių trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas palei A. Mickevičiaus, Birutės, Latgalių, Paribio, Pieninės, Saltoniškių, Liepyno ir T. Narbuto gatves (5,1 km)20.0526.7Numatomi rangos darbai nuo 2018-2020 m.
Dviračių tako T. Narbuto gatvįje nuo Pilaitės per. Iki Konstitucijos pr. statyba25.0452.2Numatomi rangos darbai nuo 2017-09 iki 2018-07
Dviračių tako nuo Ukmergės g. iki Konstitucijos pr. statyba25.0433.1Numatomi rangos darbai nuo 2018-01 iki 2018-09
Asignavimai dviračių takų remontui500.0
tūkst. eur

Tuo tarpu iš viso dviračių specialiajame plane numatyta atnaujinti ar įrengti 144 km trasų, už bendrą maždaug 27 mln. eurų sumą. Palyginus su investicijomis gatvių plėtrai tai nedideli pinigai – bet galėtų iš esmės spręsti kamščių keliamus iššūkius. Todėl nemanau kad Vilniuje pakankamai gerai finansuojame dviračių plėtrą – visi išloštume, skyrę tam daugiau dėmesio.

p.s. visi skaičiavimai mano asmeniniai, remiuosi savivaldybės dokumentais, kaip antai dviračių spec. planas, ankstesnių metų biudžetai ir pan.

Komentarai

1 komentaras

  1. Eduardas Kriščiūnas

    Džiaugiuosi, kad valdančios koalicijos narys savarankiškai nustatė kam turi būti skiriami pinigai mieste.
    Straipsnyje sumos nėra visai teisingos (jos padidintos), tačiau esmės tai nekeičia.
    Ech, kad taip merui ir transportą kuruojančiam vicemerui akys nušvistų…

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *