Kodėl diskutuojama dėl autobusų pirkimo?

 

bussing-1243924_1280

Bene karščiausių diskusijų taryboje sulaukė klausimas dėl naujų autobusų pirkimo. Nors pats pirkimas savivaldybei papildomai nieko nekainuos (bus finansuojama iš Vilniaus Viešojo transporto lėšų (VVT)), bet pačio pirkimo vertė per aštuonis metus gali siekti 55 mln. eurų. Natūralu, kad tai tampa centriniu diskusijų objektu.

Kadangi net spaudoje šiuo klausimu jau buvo pasirodę keletas diskusijų, pateikiu kelis argumentus už ir prieš:

  • Pagrindinė miestui šio pirkimo nauda – nauji ir patrauklūs autobusai bei galimai didėsiantis keleivių skaičius. Pagrindinė rizika (mano nuomone) – per brangiai nupirkus autobusus, gali paaiškėti, kad savivaldybė turės VVT mokėti didesnį įkainį už nuvažiuotą km.
  • Remiantis įmonės pasiūlymu, jei nauji autobusai važiuos bent 80,000km per metus (o tai visai įmanoma pasiekti), tai savivaldybės jau dabar mokamų pinigų už 1 km pakaks šiems autobusams finansuoti.
  • Idealiu atveju, jei naujų autobusų dėka pavyks pritraukti daugiau keleivių, gal net sumažės savivaldybės poreikis kompensuoti nuostolius dėl keleivių vežimo, nes savivaldybė surinks daugiau pinigų iš bilietų.

Tačiau pagrindinės diskusijos vis tik koncentruojasi ir į kitus dalykus. Pirma, ar neturėtume iš karto pirkti ir troleibusų (taip apsaugodami juos nuo ‘išnaikinimo’), o antra – ar įmonė gali naujus autobusus nuomotis (veiklos nuomos pagrindu), ar turėtų pirkti lizingu.

Ką atnaujinti – troleibusus ar autobusus?

  • Pagrindinis troleibusų privalumas – nulinė tarša mieste. Tačiau jų metinė rida vidutiniškai yra 60,000 km, o tai kur kas mažiau nei siektini 80,000 km, kurie planuojami autobusams. Mažesnė rida reiškia, kad atlyginimo ir priežiūros kaštai skaičiuojant vienam km yra didesni nei autobusų.
  • Tiesa, yra keletas apkrautų troleibusų reisų, kuriuose metinė rida siekia 80,000km. Mano gautu vertinimu, tokiu būdu  apsimokėtų atnaujinti iki 50 troleibusų.
  • Tačiau troleibusų atsipirkimą dar apsunkina tai, kad jie kiek brangesni. Tiesa, kaip teisingai buvo pastebėta, keista, kad elektrinė priemonė be akumuliatoriaus gaunasi brangesnė nei dyzelinė ar analogiška. Tačiau tikėtina, jog taip yra dėl to, kad troleibusų pasaulyje mažai gaminama ir atitinkamai mąsto ekonomija mažesnė.
  • Troleibusų ridos didinimą (kad visi troleibusai važiuotų 80,000 km) riboja tai, jog mieste tam reikėtų plėtoti tinklą, įrengiant naujus maršrutus. Naujo tinklo įrengimas kainuotų nuo 500 tūkst (remiantis Kauno pavyzdžiu) iki 1 mln. eurų (remiantis VVT). Plėtros kainoje lieka daug neaiškumų, bet ji, manau, būtų kažkur per vidurį tarp šių skaičių.
  • Reikia pastebėti, kad perkant troleibusus juos reikėtų eksploatuoti kur kas ilgiau, nei aštuonis metus – troleibusų antrinė rinka yra nedidelė ir sėkmingai parduoti naudotus troleibusus yra sunkiau nei autobusus.
  • Apie 30 elektrinių priemonių ketinama įsigyti per artimiausius metus iš Europos Sąjungos lėšų, taigi troleibusų parkas bus bent iš dalies atnaujinamas.
  • Galiausiai, paradoksalu, bet tarša labiau Vilniuje sumažėtų senus autobusus pakeičiant naujais, nei kad senus troleibusus pakeičiant naujais.

Kaip pirkti – veiklos nuomos būdu ar lizingu?

  • Iš principo tai tik skirtingi finansavimo būdai, kurie neturėtų turėti esminio finansinio poveikio. Lizingo palūkanos didesnės (nes bankai VVT laiko rizikinga įmone), dar veiklos nuoma leidžia paprasčiau išdėstyti įmokas – nereikia didelės pradinės sumos.
  • Veiklos nuoma leistų remonto ir kuro sąnaudas fiksuoti nuomos sutartyje, lizingo atveju šios sąnaudos lieka VVT rizikoje. T.y. galima tiek sutaupyti, efektyviai tvarkantis, tiek pralošti, jei, pavyzdžiui, naujų autobusų kuro sąnaudos pasirodytų didesnės nei deklaruojama.
  • Galbūt perkant lizingu būtų didesnė konkurencija tarp tiekėjų.
  • Keisčiausia tai, kad skelbiant konkursą vežti autobusais miesto keleivius (o toks yra atskirai paskelbtas savivaldybėje privačiam vežėjui pritraukti), niekas nekelia reikalavimų teikti paslaugas autobusais, pirktais lizingo ar veiklos nuomos būdu. Todėl ir šiuo atveju, mano nuomone, taryba galėtų leisti įmonei pačiai nuspręsti, koks būdas yra naudingiausias įmonei.

Išdėsčiau kelis argumentus, kuriuose bandžiau logiškai sudėlioti visus už ir prieš. Nebūtinai visąlaik remiamės tik logika. Tikiuosi, Vilniuje greitai matysime naujus autobusus…

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *