Kiek vienas gyventojas Vilniui atneša pajamų?

Tik po Konstitucinio Teismo sprendimo Lietuvoje buvo susimąstyta, kad savivaldybių biudžetams skiriamos lėšos turi būti paskirtos vadovaujantis bent jau kažkokia logika. Nuo 2016 metų, bent kažkokia logika jau atsirado – apie jos privalumus ir trūkumus jau rašiau. Kad ir kokie būtų tie metodikos netobulumai, Vilniui ji nustato tam tikras žaidimo taisykles, kaip būtų galima didinti savo biudžeto pajamas.

Šias žaidimo taisykles labai svarbu suprasti formuojant miesto politiką. Konkretus pavyzdys:

Nuo 2017 m. pavasario 100 Eur kompensaciją, nepatekus į valstybinį darželį, gaus visi vaikai – net ir nelankantys privataus vaikų darželio, bet samdantys auklę. Yra pavojus, kad tokia politika paskatins dalį šeimų registruotis Vilniuje, taip dirbtinai didinant kompensacijų poreikį. Tačiau iš skaičių žemiau matosi, kad 1 tėvas (ar mama) su vaiku persiregistravę į Vilnių iš kito rajono Vilniui atneštų 348 Eur (už tėvą) ir 348+201Eur (už vaiką nuo 0-6 metų), taigi iš viso 897 Eur pajamų per metus. Išlaidų Vilniui susidarytų apie 1,000 Eur per metus (nes 100 Eur kompensacija teikiama 10 mėnesių). Taigi, sulyg kiekviena nauja šeima, per metus Vilniaus deficitas padidėtų apie 100 Eur.

Kaip Vilnius gauna 897Eur atsikrausčius gyventojui? Apie viską iš eilės.

GPM paskirstymas

Pirmiausia, sudarant biudžetą, kiekvienai savivaldybei paskiriamas tam tikras % joje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Šiuo atveju suma, liekanti savivaldybei priklauso nuo:

  • savivaldybės surenkamo GPM;
  • savivaldybės gyventojų skaičiaus;*
  • visoje Lietuvoje surenkamo GPM;
  • visos Lietuvos gyventojų skaičiaus.

* (Gyventojų skaičius šiuo atveju gaunamas iš Registrų centro. Tai Vilniui labai nenaudinga. Plačiau – jau minėtame įraše apie biudžeto metodikos trūkumus).

Kaip kiekvieno iš šių rodiklių pasikeitimas veikia Vilniaus gaunamas pajamas? (Svarbiausi skaičiai – paryškinti)

Savivaldybių biudžeto metodika praktiškai

DABARTINĖ SITUACIJA
Gaunama GPM
EUR (tūkst.)
Gyventojų
skaičius
GPM /
1 gyv.
% liekaVilnius gauna
EUR (tūkst.)
Vilniaus m.431,104568,754758.045.95%198,090
Lietuva1,114,6793,200,462348
1. Jei į Vilnių iš kitų regionų atsikrausto 1,000 gyventojų
EUR (tūkst.)Gyventojų skaičiusGPM / 1 gyv.% liekaVilnius gauna EUR (tūkst.)
Pokytis Vilniuje0+1000-1+0.08%+348
Vilniaus m.431,104569,75475746.03%198,438
Lietuva1,114,6793,200,4623480
2. Jei į Vilnių imigruoja 1,000 gyventojų - t.y., gyventojų padaugėja ir Lietuvoje, ir Vilniuje
EUR (tūkst.)Gyventojų skaičiusGPM / 1 gyv.% liekaVilnius gauna EUR (tūkst.)
Pokytis Vilniuje0+1000-1+0.07%+286
Vilniaus m.431,104569,75475746.02%198,376
Lietuva1,114,6793,201,4623480
3. Jei Vilniuje padidėja atlyginimai ir surenkama 1 mln. eurų daugiau GPM (t.y. surenkama daugiau ir Vilniuje, ir Lietuvoje)
EUR (tūkst.)Gyventojų skaičiusGPM / 1 gyv.% liekaVilnius gauna EUR (tūkst.)
Pokytis Vilniuje+1,00002-0.07%178
Vilniaus m.432,104568,75476045.88%198,267
Lietuva1,115,6793,200,4623490
4. Jei Lietuvos įmonė perkelia darbo vietas į Vilnių ir atitinkamai padidina Vilniuje surenkamo GPM dydį (bet bendra GPM suma Lietuvoje nepadidėja)
EUR (tūkst.)Gyventojų skaičiusGPM / 1 gyv.% liekaVilnius gauna EUR (tūkst.)
Pokytis Vilniuje+1,00002-0.11%0
Vilniaus m.432,104568,75476045.84%198,090
Lietuva1,114,6793,200,4623480

Struktūrinių skirtumų išlyginimas

Kitame savivaldybių biudžetų sudarymo žingsnyje paskirstomos lėšos struktūriniams skirtumams išlyginti. Kokie tie struktūriniai skirtumai – žemiau pavardinti septyni kriterijai (dar yra atskiri kriterijai kurortams, bet jų čia neminiu). Šalia kiekvieno kriterijaus prirašiau ir kiek eurų buvo skirtą formuojant 2016 m. biudžetą.

  1. Pagal vietinių kelių ilgį ir miestų gatvių ilgį, 359 Eur už kiekvieną kilometrą;
  2. Pagal teritorijos plotą, 4.6 Eur už kiekvieną ha;
  3. Pagal užstatytos teritorijos plotą, 29 Eur už kiekvieną ha;
  4. Pagal savivaldybei priklausančių švietimo įstaigų naudingą patalpų plotą, 3.7 Eur už kiekvieną kv.m.;
  5. Pagal vaikų skaičų nuo 0 iki 6 metų, 201 Eur už kiekvieną vaiką;
  6. Pagal vaikų skaičių nuo 7 iki 17 metų, 58 Eur už kiekvieną vaiką;
  7. Pagal pensinio amžiaus gyventojų skaičių, 34 Eur už kiekvieną pensininką.

Kokią išvadą galima dar padaryti? Įregistruoti Vilniuje vaiką ar pensininką kur kas naudingiau nei įregistruoti darbingo amžiaus gyventoją. Kaip matėme aukščiau, vieno gyventojo perregistravimas iš kito rajono Vilniui atneša 380Eur. Už vaikus ir pensininkus gauname papildomai. Teoriškai, darbingo amžiaus gyventojas dar galėtų padidinti Vilniuje surenkamo GPM kiekį, bet, kaip matėme aukščiau, perkeltas GPM Vilniui neprideda nei vieno lito – nes Vilniaus GPM vidurkis vienam gyventojui gerokai viršyja šalies vidurkį.

Turint tokius skaičius, jau galima imtis Vilniaus biudžeto pajamų didinimo politikos:)

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *