Kiek Lietuvoje gyventojų – 2,9 ar 3,2 mln? Arba kaip Vilnius milijonus prarado…

Jei atsiverstume 2016 savivaldybių biudžetų sudarymo projektą pamatytume, kad savivaldybių biudžetas sudaromas keliais etapais. Kiekviename iš jų yra Vilniui blogų dalykų. Tačiau įdomiausia tai, kad 2016 m. (priešingai nei 2015 m.) gyventojų skaičius Lietuvoje, pagal savivaldybių biudžeto pajamų metodikos įstatymą yra 3,2 mln (!), o ne 2.9 mln. Kodėl toks didelis skirtumas? Nes 3,2 mln. pateikia registrų centras, o 2,9 mln. – Lietuvos Statistikos departamentas.

Ką praranda Vilnius, taip drastiškai pakeitus gyventojų skaičių, galime nesunkiai suskaičiuoti.

Savivaldybių biudžeto metodikos įstatymas gana painus. Bet pabandžiau jį išsiaiškinti ir pateikti kiek įmanoma žmonių kalba. Peržvelkime savivaldybių biudžetų sudarymo eigą po žingsnį:

  1. Pirmiausia, valstybė paskiria 75,49% viso Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio savivaldybėms, t.y. 837 mln. eurų. Gaunasi, kad vietos savivalda gauna 348  Eur vienam gyventojui, vertinant vidutiniškai visoje Lietuvoje.
  2. Antra, vyriausybė nustato, kad savivaldybėms lieka jų teritorijoje surinktas mokestis, bet ne daugiau kaip minėti 348 Eur. Tokiu būdu Vilnius, kur gyventojų pajamų mokesčių surenkama 758 Eur vienam gyventojui, Kaunas (453 Eur), Klaipėda (399 Eur), Neringa (590 Eur) netenka dalies savo gyventojų pajamų mokesčio.

    Tai būtų nieko tokio, tačiau 2016 m. šie vidutiniai skaičiai gauti skaičiuojant, kad Lietuvoje gyvena 3,2 mln. gyventojų, o Vilniuje – 568 tūkst. (čia tokie skaičiai iš Registrų centro). Tačiau, jei remtumėmės Lietuvos Statistikos departamentu, 2015 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,9 milijono gyventojų, o Vilniuje – 542 tūkst. Tokiu būdu vidutinis GPM vienam Lietuvos gyventojui sudarė 381 Eur (ne 348 Eur), o Vilniuje šiame etape turėjo būti skirta 207 mln. eurų (542 tūkst. gyventojų x 381 Eur) vietoje faktiškai skirtų 198 mln. eurų.

    Sudarant ankstesnių, 2015 metų, biudžetus (5 lentelė nuorodoje) buvo panaudoti realūs statistikos departamento gyventojų skaičiai. 2016 m. buvo visai kiti gyventojų skaičiai iš Registrų centro… Galima tik spėlioti, kaip Registrų centras gauna savo duomenis (greičiausiai įtraukia dalį neišsiregistravusių emigrantų). Neteisingo gyventojų skaičiaus naudojimas paveikė ir kitas Lietuvos savivaldybes – Kauno miestas būtų šiame žingsnyje gavęs 1,5 mln. daugiau, o Klaipėdos – netekęs 2,1 mln. eurų.

  1. Kitu žingsniu vyriausybė pasiima perteklinį (t.y. atimtą žingsnyje nr.2) Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kt. savivaldybių GPM – iš viso 277 mln. Eurų. Tuomet juos grąžina savivaldybėms dviem etapais:
  • 101 mln. eurų išdalina ‘sunkiai gyvenančioms’ savivaldybėms. Šiuo atveju įvertinama, kad iš Vilniaus ir kt. miestų atėmus dalį GPM, vidutiniškai savivaldybėms visos Lietuvos mastu jau lieka tik 261Eur GPM vienam gyventojui. Visoms savivaldybėms, kurios gauna mažiau, kompensuojama 90% skirtumo. Pavyzdžiui, jei Alytaus rajone surenkama viso labo 125 Eur GPM vienam gyventojui, tai Alytaus rajonui papildomai skiriama 122 Eur vienam gyventojui (90% skirtumo tarp 261 Eur ir 125 Eur).
    • Šiame etape, perskaičiavus paskirstymą pagal realų gyventojų skaičių, Vilniui poveikio nebūtų – jis gauna daugiau nei savivaldybės vidutiniškai.
  • Likę 176 mln eurų yra išskirstomi visoms savivaldybėms pagal jų struktūrinius ypatumus. T.y., vertiname (1) gatvių ilgį, (2) mokinių skaičių, (3) teritorijos plotą, (4) pensininkų skaičių (5) užstatytą teritoriją , (6) darželinukų skaičių, (7) švietimo įstaigų plotą ir dar kelis parametrus, aktualius kurortams.
    • Šiuo atveju, jei naudotume Statistikos departamento duomenis apie pensinio amžiaus gyventojus, vaikus ir kt. Vilnius prarastų ~700 tūkst. eurų.
  1. Dar galutiniame žingsnyje, sudėjusi visus skirtumų išlyginimus ir t.t., Finansų ministerija paskaičiuoja, ar savivaldybė negaus mažiau pajamų, nei 2015 metais. Jei gavosi mažiau, nei praeitais metais, skirtumas pridedamas – kad visi gautų bent jau tiek, kiek gavo anksčiau.

Tai maždaug tiek tų žingsnių.

Išvada paprasta – iš Vilniaus ‘nugvelbti’ apie 8 mln. eurų vien dėl kažkieno panaudoto netinkamo gyventojų skaičiaus…

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *