Minimalus atlyginimas padidės. Ar gyvenimas – pagerės?

(publikuota 15min.lt)

Minimali alga Lietuvoje didės toliau, nors tam Trišalės tarybos pritarimo nėra, o Tarptautinis valiutos fondas jau yra įspėjęs dėl tokio sprendimo neigiamo poveikio. Šie perspėjimai – ne veltui. Toks žingsnis padeda tik nedidelei daliai sunkiai gyvenančių piliečių, įgyvendinamas išskirtinai verslo sąskaita (bet be jokių valdžios pastangų) ir turi daug šalutinių poveikių. Apie viską – iš eilės.

  1. Skelbiama, kad 80,000 tūkst. valstybinio sektoriaus darbuotojų bus skirta po 43 eurus atlyginimui pakelti. Bet juk tik pusė šitos sumos teks darbuotojams, o kita pusė – grįš į biudžetą mokesčių pavidalu. Tas pats nutiks ir su privačiu sektoriumi – tik pusė darbdavių papildomų išlaidų atlyginimams kelti atiteks darbuotojams. Kita pusė – pajamų, Sodros, privalomo sveikatos draudimo ir kitų mokesčių pavidalu keliaus į biudžetą. Šiais iš verslo gautais mokesčiais bus nesunku surinkti ir trūkstamus pinigus, reikalingus biudžetininkų algų kėlimui. Taigi, minimalios algos kėlimas bus atliktas praktiškai privataus verslo sąskaita, ne valdžios!
  2. Tuo tarpu, visai nėra aišku, kaip minimalios algos kėlimas iš tiesų padeda sunkiausiai gyvenantiems. Labai didelė minimalų atlygį gaunančių darbuotojų dirba aptarnavimo srityje – kavinėse, viešbučiuose, ir pan. Dažnai tai būna studentai, siekiantys surasti sau papildomo uždarbio laisvalaikiui. Arba, kad ir sargu dirbantis pensininkas, kuris prisiduria šiek tiek papildomų pinigų. Tačiau minimalios algos pakėlimas niekuo nepadeda šeimai, kurioje du tėvai (pvz – pradedančių medikų/mokytojų šeima) uždirba po 500 eurų. O tokia šeima balansuoja ties skurdo riba, nes reikia ir už šildymą susimokėti, ir vaikams nupirkti pietus mokykloje.
  3. Būtų naivu manyti, kad smulkusis verslas sugebės iš savo kišenės sumokėti tokį priverstinį algų kėlimą – dažniausiai paprasčiausiai bus padidintos kainos. Pavyzdžiui, remiantis Statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 metų sausio iki 2016 metų balandžio, kavinių ir apgyvendinimo paslaugų kainos išaugo 14% – daugiau nei bet kurių kitų paslaugų ar prekių. Būtent šiame sektoriuje ir buvo labiausiai juntamas priverstinis atlyginimų kėlimas. Todėl nereikia stebėtis šaltibarščiais už 3.5 euro, ar tuo, kad nebegalite sau leisti nueiti į kavinę – ne euro įvedimas, o minimalios algos beatodairiškas kėlimas čia atliko pagrindinį vaidmenį.
  4. Minimali alga nuo 2012 metų didėjo nuo 245 Eur iki 350 Eur, o nuo š.m. liepos 1 d. ji pasieks 380 Eur – bus padidėjusi 55%! Per tą patį laiką vidutinis atlyginimas Lietuvoje paaugo tik 14%, o valstybiniame sektoriuje dirbančių mokytojų atlyginimai augo 11%, gydytojų – 10% (visur – Statistikos departamento duomenys). Prisiminus minėtą 14% kainų kilimą, dabar mokytojas yra prastesnėje padėtyje, nei prieš tris metus – jei anksčiau nueidavo kartą per mėnesį papietauti kavinėje, tai šiandien tokios prabangos sau leisti tiesiog nebegali. Akivaizdu, kad priversdama privatų verslą didinti minimalų atlyginimą (bet sau prisiimdama nuopelnus), valdžia pamiršta rūpintis savo daržu, t.y. pakelti atlyginimus iš biudžeto finansuojamiems sektoriams – tiems patiems mokytojams, vaikų darželių auklėtojams ar gydytojams.

Aišku, turime rūpintis, kaip padėti mažas pajamas gaunantiems gyventojams, tačiau tam yra daug geresnių būdų. Didinkime neapmokestinamas pajamas – tada visi mažai uždirbantys gaus daugiau pajamų (ir gaus visi, uždirbantys iki ~900 Eur – įskaitant tuos pačius mokytojus bei gydytojus), o verslas nepatirs papildomų išlaidų, nebus priverstas kelti kainų. Tą liberalai nuosekliai siūlo. Tuo tarpu valdžios bandymas priskirti sau nuopelnus didinant algas – juokingas. Ne, brangieji, minimalios algos kėlimas – tai bandymas prisiimti sau nuopelnus išskirtinai verslo (tame tarpe – smulkaus verslo) sąskaita, patiems nepajudinant nė piršto.

Parašykite savo nuomonę

Būk pirmasis parašęs nuomonę!

avatar
  Subscribe  
Notify of