Kaip liberalams ne tik pritraukti liberalus, bet ir juos išlaikyti?

(arba kaip mes laimėsime Seimo rinkimus 2016 rudenį)

Kiek pažįstate savo draugų, kurie jie nebedalyvauja Liberalų sąjūdžio veikloje, nors prisijungė prie partijos kartu su jumis? Frazė “ir man apmaudu, kai perspektyvūs žmonės palieka Liberalų sąjūdį” man pažįstama jau daugiau nei penkis metus, kai esu Liberalų sąjūdyje. Ir šiuose savivaldybės rinkimuose, bent Vilniuje, daugiausia padėjo savanoriai – ir tik labai maža dalis pačios partijos narių įsitraukė aktyviai. Ką turime padaryti, kad būtent partijos nariai rastų, kaip prasmingai prisidėti prie veiklos Liberalų sąjūdyje?

LiberaluNariai

Norėdami išlaikyti perspektyvius narius, mes bent jau turime žinoti, kokia reali mūsų partijos situacija. Tačiau mes nežinome, kiek turime aktyvių narių, kiek kartų jie dalyvavo susirinkime prieš pasitraukdami iš veiklos, kurie iš jų ir kaip dažnai skaito naujienlaiškius. Turim žinoti tiek bendrą statistiką, tiek kiekvieno nario istoriją dalyvaujant Liberalų sąjūdžio veikloje. Šiuolaikinėje vadyboje tai paprasta užduotis, ir net kelių žmonių įmonės geriau bendrauja su tūkstančiais savo klientų, nei šiandien mūsų partija bendrauja su savo nariais. Todėl turime investuoti į šiuolaikišką ryšių palaikymo sistemą (angl. CRM, ryšių su klientais valdymas) ir ja naudotis.

Įsivaizduokite, kad prisijungiate prie krepšinio komandos, o treneris tepasako ‘ruoškis varžybos individualiai’. Pas mus, liberalus, vis dėl to dažnai įvyksta būtent taip. Ir todėl mes neparuošiame kompetentingų žmonių. Galime tą pakeisti. Pavyzdžiui, paskirti naujam nariui mentorius. Arba, apibrėžti reikalavimus ir kompetencijas kiekvienai renkamai pozicijai. Pavyzdžiui, kandidatas į Seimo narius turėtų bent kartą surengti viešą diskusiją. Norėdamas tapti komiteto pirmininku turėtum išspausdinti bent vieną straipsnį savo komiteto tema. Tokie reikalavimai pirmiausia suteiktų motyvacijos, atsakomybės ir praktikos kiekvienam norinčiam siekti savo asmeninių tikslų su liberalais. Tik parodę aiškius reikalavimus, kaip siekti asmeninių tikslų ir kaip atlikti darbai bus įvertinti, mes galime tikėtis, kad nauji nariai pasiliks organizacijoje. Ir prisidės prie jos sėkmės, kai to reikės labiausiai.

Aktuali statistika pasakys, ar teisinga linkme dirbame. Konkrečios užduotys padės naujai prisijungusiems. Tačiau neatgaivins senųjų narių aktyvumo. Norėdami įtraukti ir atitolusius nuo partijos senus narius, mes turime ženkliai pagerinti savo komunikacijos priemones. Šiuolaikinės technologijos leidžia skambučių centrą įsteigti namų sąlygomis – ir 10 savanorių per dieną lengvai galėtų susisiekti ir pasikalbėti su 1,000 partijos narių. Kartą per metus paskambinkime mūsų partijos nariams, paklauskime, kada jie grįš ir prisijungs. Praneškime apie komitetų, valdybų, prezidiumų susitikimus (arba tai, kad jų nebuvo!). Atsiklauskime mūsų narių nuomonės svarbiais klausimais. Padarykime tai šiandien, o ne likus trims mėnesiams iki rinkimų.

Daug savanorių, pagelbėjusių rinkimų metu (kalbu apie Vilniaus patirtį), dabar jau tapo partijos nariais. Tačiau, jei pasitvirtins ankstesnės tendecijos, iki Seimo rinkimų mes iš jų pagalbos jau nebesulauksime – ir tikrai nėra aišku, ar sugebėsime pritraukti naujų žmonių. Atsigręžkime į savo senbuvius. Pasirūpinkime konkrečiais sprendimais, kaip juos motyvuoti. Tada pergalė Seimo rinkimuose bus tvirtesnė ir lengvesnė, o sveiko proto idėjos – įgyvendintos.

Komentarai apie “Kaip liberalams ne tik pritraukti liberalus, bet ir juos išlaikyti?

  1. Didelėse organizacijose kadrų tekamumas yra neišvengiamas – ne visada sutampa asmeninės aspiracijos ir organizacijos poreikiai ir galimybės. Ar paklausei partijos vadovų, gal tuos duomenis turi, gal turi planų diegti naujas priemones. Manau, visi pirmiausia turime imtis atsakomybės išsiaiškinti viduje, dėti pastangas teikiant siūlymus ir juos įgyvendinant 🙂
    Aš mielai būčiau nariu daugelio organizacijų, mokėčiau nario mokestį ir reaguočiau į papildomus prašymus padėti – toks pasyvusis buvimas nariu irgi yra reikalingas, ir naudingas, ir priimtinas. Nebūtina sufrustravus bėgti (ypač, kai geriau nėra kur). Bet pastabos dėl geresnio interfeiso su nariais teisingos.

  2. LS turime/ turėjome savo srities profesionalų, kurie norėtų/ norėjo prisidėti prie rimtesnių veiklų nei skrajučių dalinimas. Gaila, kad to potiancialo mes nesugebame susisteminti ir išnaudoti.
    Plojam katučių, kai ateina nauji žmonės, spaudžiam jiems ranką, klausiam, kodėl atėjo, kur toliau save įsivaizduoja ir prie ko aktyviau norėtų prisidėti, o tik užsivėrus durims apie juos pamirštam ir prisimenam tik prieš naujokų mokymus (kurie tikrai labai naudingi), bet po jų užmotyvuotus žmones paliekam likimo valiai. Į laiškus komitetų nariai dažnai neatsako. Tad naujokas turi būti labai užsidegęs savo idėja, arba pabandęs įsitraukti aktyviau, tiesiog atsitraukia. Gaila vienok.

  3. Su partija buvau ilgą laiką net nebūdamas jos nariu, sekiau partijos įvykius, skaičiau naujienlaiškius, rėmiau partiją, bet ilgą laiką nesiryžau tapti jos nariu, nors tokiu noru jau degiau ne vienerius metus. Kodėl nestojau į partiją tiek laiko taip pat yra rimta priežastis, bet tai jau ne šios temos ribose.
    Laikas pribrendo ir į partiją įstojau ir tikrai atėjau į partiją manydamas, kad galėsiu aktyviai pagal galimybes ir savo turimą kompetenciją prisidėti prie partijos veiklos, tačiau kaip kolega ir rašo, įstojęs į partiją pasijaučiau lyg išbėgęs į krepšinio aikštelė vienas. Nei komandos draugų, nei varžovų ir netgi kamuolio nėra, tad kuo pasikeitė viskas lyginant su tuo, kai nebuvau partijos nariu, taip ir nesupratau.
    Pripažinsiu, priėmimo į partiją metu atrodė, kad taip, tikrai turėsiu ką veikti partijoje, nes priėmimo metu komisijos nariai pateikė įdomių klausimų, domėjosi, kuo galiu būti naudingas partijai ir net kalbėjome apie konkrečius dalykus ir pagalbą, bet po priėmimo praėjus kelioms dienoms pabandžius kontaktuoti ir siūlyti savo pagalbą būtent konkrečiu klausimu, apie kurį kalbėjome priėmimo metu, deja bet jokio grįžtamojo ryšio nesulaukiau. Sakyčiau ne tuos kontaktus turėjau, bet kreipiausi reikiamo asmens kontaktų į gerb. Viliją, juos gavau, bet iš ano galo jokio atsako nebuvo, o tokie dalykai manau visi puikiai suvokiame, kad veikia neigiamai. Elementarus laiškas bendrapartiečiui – ačiū, bet šiuo metu pagalbos nereikia, daug ką duoda, nes kai nėra jokio atsako, tikrai susimastai, kad esi tik partijos statistika, narys, kurio partijai reikėjo tik dėl nario mokesčio bei jo ir jo šeimos balso rinkimuose.
    Kolega straipsnyje kalba apie partijos narių asmeninių tikslų siekius, bet jei kiekvienas veršimės į viršų, vietos po saule mums neužteks, tad gal geriau reikėtų pradėti nuo partijos tikslų siekimo, formuoti partijos tikslus, uždavinius, skaidyti į mažas užduotis ir ieškoti, kas prisidėtų prie jų realizavimo. Asmeniškai manau tikrai trūksta sklaidos ir visų partijos narių aktyvaus pajungimo į darbus. Nežinau kaip kiti, bet asmeniškai įstojęs į partiją tikrai buvau nusiteikęs, jog gali tekti padirbėti partijos labui ir visiškai neatlygintinai. Kai kalbu apie darbą, asmeniškai įsivaizduoju ne rinkimo lapelių nešiojimą ar panašias veiklas, nors ir jos yra svarbios, tačiau įsivaizduoju savo indėlį iš tos srities, kurioje jaučiuosi ypač tvirtai. Stodamas į partiją akimirksniu suagitavau ir atsivedžiau kartu stoti ir dar vieną asmenį, kuris pamatęs komisijos susidomėjimą ir man teikiamus klausimus, taip pat degė noru kažkuo prisidėti, tačiau šiai dienai yra lygiai toks pat galimai neišnaudotas potencialas.
    Štai kolega kalba apie komunikacijos priemonių gerinimą, sveikintina iniciatyva, bet man, kaip IT srities atstovui atrodo labai keista, kodėl šiais laikais mes kalbame apie skambučių centrą, kai Lietuva yra pasaulinė lyderė pagal interneto spartą. Kolega ekonomistas, politikas, psichologas, bet jau žiūrint į išsilavinimą, tikrai negali būti visų sričių ekspertas, bet partijoje manau turime tikrų šios srities profesionalų, todėl jei šiai dienai ieškoti sprendimų kaip priartinti narius prie partijos, tai reikia daryti pažangiu būdu ir sprendimų paieškai būtina pajungti savo srities ekspertus. Kalbu ne tik apie IT, bet ir apie marketingą ir kitas sritis. Štai kolega baigęs psichologiją, bet ar uždavė klausimą, ar būnant eiliniu partijos nariu ir sulaukus skambučio iš partijos skambučių centro ilgai jausis reikalingas partijai? Taip, akimirką pasijausi, kad štai partija su manimi susisiekė, bet jei nebūsi įtrauktas į partijos veiklą, viskas pasimirš jau po kelių dienų ar savaičių. Vien informacijos sklaida nieko neduos, būtina pajungti visus kas nori ir gali dirbti kartu su partija.
    Būčiau kvailys jei pasakyčiau, jog žinau kaip tai padaryti, bet iš asmeninės praktikos žinau vieną, kad jei yra noro, yra žmonės, kurie pasirengę mąstyti kaip tą padaryti, yra vadovybės palaikymas, sprendimas visada bus rastas. Padaryti viską iki seimo rinkimų – manau misija sunkiai įmanoma, bet niekas dar nepastatė namo vien apie jį kalbėdamas, visada būtina pradėti nuo pamatų.
    Oratorius aš taip pat esu pakankamai neblogas, bet asmeniškai gyvenime kol kas nesisekė nieko nuveikti vien kalbomis, tad jei partijai manęs reikės aš visada pasirengęs padėti, jei ne, kol partijos vertybės nesikerta su manosiomis, galiu pabūti ir statistika.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.