Kodėl Niujorke greitoji pagalba atvyksta greičiau nei Vilniuje?

(publikuota balsas.lt)

Vilnius – bene vienintelis miestas susiduriantis su rimtomis spūstimis. Tačiau tai yra ir tam tikro miesto patrauklumo požymis. Kodėl? Jeigu matome grūstis prie teatro bilietų kasų, juk iš karto suprantame, kad tai išskirtinai geras spektaklis. Transporto kamščiai Vilniuje tuo pačiu parodo, kad žmonės čia turi darbo, mėgsta čia gyventi, ir nori mieste būti kasdien.

Miesto kamščiai yra beveik neišvengiami  – su jais susiduria visi, net ir patys turtingiausi pasaulio miestai. Remiantis TomTom (navigacijos prietaisų gamintojo) skaičiavimais, 2014 metais Varšuvoje piko metu dėl kamščių vidutiniškai sugaištamos papildomos 47 minutės, Londone 36 minutės, Niujorke – 27 minutės. Asmeniškai, Vilniuje, Geležinkelio Vilko gatvėje kas rytą praleidžiu po 20 papildomų minučių be reikalo degindamas  kurą spūstyje.

Tačiau, jei gali planuoti, kad kelionė iki darbo užtruks 20 minučių ilgiau, tai jau nebėra problema. Kamščiai tampa tikra problema tada, kada susiduri su netikėtai didele spūstimi. Tuomet vaikas darželyje lieka be pusryčių, vėluojate į darbą ar į sutartą susitikimą. Kai spūstis ilgesnė nei įprastai, pasipila automobilių signalizavimai vienas kitam, vairuotojai grūmoja kumščiais, ir, apskritai, staiga visi tampa labai pikti.

Panaikinti transporto spūstis Vilniuje įmanoma tik panaikinus visas darbo vietas ir išvijus žmones iš miesto. Tačiau užtikrinti prognozuojamą spūsties trukmę – įveikiamas dalykas. Pavyzdžiui, reikia susitarti su privačiais vilkikais, kad jie budėtų strateginėse vietose ir galėtų per keletą minučių nutempti į avariją papuolusį ar sugedusį automobilį. Kadangi šie vilkikai bet kuriuo atveju dažną kartą būtų vis tiek be darbo, daug privačių vežėjų mielai sutiktų tą padaryti už nedidelį mokestį. Samdyti tokius vilkikus budėti būtų kur kas pigiau, nei panardinti dešimtis tūkstančių miesto vairuotojų į beprasmį laukimą ir stumdymąsi netikėtai užstrigusiame mieste. Jei to negana, prieš prasidedant kamščiams strateginėse vietose nusiųskime po policininką, kad jis galėtų greitai sureaguoti į avariją.

Niujorkas yra bent 20 kartų už Vilnių didesnis miestas. Spūstys ir atstumai ten nepalyginamai didesni. Tačiau ten greitoji pagalba atvažiuoja vidutiniškai per devynias minutės –  o tai labai panašus arba net geresnis rezultatas nei Vilniuje. Kaip tai įmanoma? Niujorke greitosios pagalbos automobiliai iš anksto budi ne prie ligoninių, o tose vietose, kur dažniausiai sulaukia iškvietimų. Pritaikykime šią patirtį Vilniaus spūsčių valdymui, ir mes visi darbe būsime laiku.

Taigi, kai kurioms problemoms užtenka paprastų sveiko proto sprendimų. Kodėl šie sprendimai dar nėra įgyvendinti, gali atsakyti tik dabartiniai miesto vadovai. O gal tiesiog reikia naujų vadovų, kurie nebijo imtis sveiko proto sprendimų?

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *