#100DarbųKadencija
Atėjo laikas suskaičiuoti viščiukus – surašiau nuveiktus darbus!
Interviu su savimi: apie liberalų ateitį
Bepigu Gentvilui, kai jam žurnalistai patys paskambina interviu paprašo. O ką daryti, jei niekas neskambina ir neklausia? Todėl atradau naują žanrą – interviu su savimi. Čia taip būna, kai esi niekam neįdomus, bet labai nori pasisakyti :)) Tai ir pasisakiau, ką galvoju apie liberalų ateitį.
Kaip jaučiatės?
Puikiai, tik vis galvoju apie E.Gentvilo interviu 15min portalui.
Kodėl? Kas negerai su Gentvilu?
Su E.Gentvilu viskas gerai. Tai daugiausia patirties liberalų sąjūdyje turintis politikas, nuo nepriklausomybės laikų kūręs, jungęs ir skaldęs partijas. Buvęs ir meru, ir Seimo nariu, ir Europarlamento nariu, ir trumpai netgi premjeru. Esu jį pavadinęs „liberalų landsbergiu“, nežinau, ar jam tai patiko:), bet turėjau omenyje tik gerąja prasme. Prieš dešimt metų E.Masiulis jį ir jūrų uostų direktoriumi buvo paskyręs, o tai atsakingas administracinis darbas. Žodžiu, bet kuri situacija jam pažįstama iš visų įmanomų pusių, ir jo patirtis neįkainojama. Bėda gal tik su asmeniniais reitingais – jų nėra. Jei sudėtume E.Gentvilo patirtį ir tuos reitingus, kiek jų turi R.Šimašius, garantuotai partija šoktų į priekį.
Kartu su E.Gentvilu kovoje už Lietuvos ateitį – proteste už žiniasklaidos laisvę 2018 spalio 8 d. 🙂 Skaitykite toliau
Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriaus manifestas dėl dalyvavimo savivaldybių rinkimuose formos
„The Economist“ prieš mėnesį taikliai pastebėjo: kai liberalai patiria vieną po kito pralaimėjimus populistams, svyruoja žmonių palaikymas liberaliai demokratijai, dažnai liberalų atsakas būna nesiklausyti to, ką jiems bando pasakyti visuomenė. Dažnai jie tik dar labiau įsikimba savo šūkių, užsikasa apkasuose ir nesiruošia keistis.
Spalio 11 d. bus ir mums laikas apsispręsti – ar turime imtis daryti pokyčius, ieškoti būdų ir galimybių atstovėti liberalų principus?
Visi sutariame dėl vieno – turime būti vieningi. Tuo tikslu ir parengiau manifestą – manifestą, kuris turėtų tapti kompromisu tarp turinčiu skirtingas nuomones, nuraminti vienus ir motyvuoti kitus.
Prezidiume šio manifesto teikimui pritarė dauguma – labai tikiuosi, kad pritarsime aiškia dauguma ir visuotiniame susirinkime! Kreipiuosi į jus – pasiskaitykite visą tekstą nuorodoje. Kad visi vienodai suprastume, ką darome, vardan ko, ir kaip.
Ar iškirs urėdai Vilniaus miškus?
Dar praėjusią žiemą užvertęs galvą stebėjau kaip dirba įspūdingas miškų kirtimo kombainas Vilniaus Verkių regioniniame parke. Turbūt per pusę minutės jis sugeba nupjauti storiausią eglę, sugriebti ją, vienu pertraukimu nukapot šakas, ir paguldyti į krūvą. Būčiau ilgai žiūrėjęs, bet kombaino vairuotojas iškišo galvą ir liepė nešdintis, nes kitu atveju neatsako už mano saugumą. Tad išsinešdinau.
Kas ir kodėl turėtų būti tvarkoma kitaip Vilniaus miškuose?
Kas turi atsirasti Liberalų atsinaujinimo manifeste
(kalba 2018 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus liberalų skyriaus tarybos posėdyje – taisyta ir redaguota:) )
2009 metais buvau apsisprendęs aktyviau įsitraukti į politiką ir rinkausi tarp „dešiniųjų“ partijų. Jungiausi prie Liberalų sąjūdžio – vienas iš argumentų, renkantis liberalus, bet ne konservatorius, man buvo tai, kad Liberalų sąjūdis neatrodė kaip „elito“ partija. Liberalai atrodė kaip gyvybinga, atvira naujovėms ir naujiems žmonėms partija. Partija, kur dominuoja ne seniai susimokiusi partijos grietinėlė, bet kur kiekvienas gali ir atstovauti savo principus, ir gali įgyvendinti savo politinius siekius. Praėjus devyniems metams yra aišku, kad klydau. Korupcijos skandalai, paviešintos VSD pažymos, pokalbiai ir suokalbiai parodo, kad Liberalų sąjūdis niekada nebuvo tokia partija.
Deprichvatizuoti Vilnių
Prieš du šimtus metų, anot Benjamino Franklino, buvo neišvengiami du dalykai – mirtis ir mokesčiai. Gyvenam moderniais laikais, tad šiandien galime pridėti, kad vanduo, šiluma, atliekų išvežimas – taip pat neišvengiamos paslaugos. Kadangi tai ir neišvengiamos išlaidos, tai palanki sritis piktnaudžiavimui bei korupcijai – deja, dažnai net nesuprantame, kada ir kaip permokame už šias paslaugas.
Metų metus Vilniuje visos šios sritys buvo apleistos, skendėjo aplaidumo, korupcijos ar bent jau įtartinų susitarimų liūne. Daugelį iš jų atitaisėme. Tačiau situacijos ženklų ar net radikalų pasikeitimą geriausiai nušviečia ne lozungai, o penki konkretūs pavyzdžiai:
Kas bendro tarp G taško ir aukštų atlyginimų?
Yra pigūs kiniški telefonai. Ir yra iPhone – gražesni ir daug kam patogesni. Dvi visiškai skirtingos įmonių strategijos („daryti pigiai“, arba daryti „gerai“), tik Apple savo strategija pasiekia to, kad yra viena labiausiai vertinamų įmonių pasaulyje.
Labai panašiai tarpusavyje konkuruoja ir miestai.
Vilnius nuo Gedimino bokšto
Vilniaus kronikos: G taško beieškant
Ėjo gūdūs 2016 metai. Vilniaus laivui, po perversmo praėjusiais metais, vadovavo naujas kapitonas Šypsena. Pasikeitus kapitonui, laivas buvo spėriai imtas remontuoti, valomas nuo rūdžių, kuopiami apleisti mėšlini kampai, kurie ilgus metus nematė tvarkos. Ir nors dar neseniai visi buvo tikri, kad laivas nuskęs, 2016 metais naujo kapitono dėka buvo įjungta pirma pavara bei užtikrintai pajudėta pirmyn.
Trys grafikai, kaip Sodros grindys padidino nedarbą
Lietuvoje birželį buvo maždaug keturiolika tūkstančių (14,000) daugiau registruotų bedarbių nei prieš metus tuo pačiu metu. Vasara nedarbas įprastai mažėja (žr grafiką) – bet šį birželį jis net padidėjo, lyginant su gegužę! Ne tik atsiliekam nuo 2017 metų, bet jau atrodom prasčiau nei 2016. Kodėl?
Registruotų bedarbių skaičius (šaltinis – Darbo birža)
Kas bendro tarp Garliavos ir MG Baltic?
Prieš aštuonis metus, portalai drebindavo naujienomis apie Garliavos istoriją vos ne kasdien. Vargu, ar buvome matę dar kada per trumpą nepriklausomybės taip įjautrintą visuomenę.
Tuometiniai įvykiai buvo tragiški ir liūdni. Neketinu jų iš naujo vertinti. Bet Garliavos istorija buvo ypatinga – ypatinga tuo, kad kaltino ne nusikaltėlius, o apskritai buvo nukreipta prieš teisėsaugą. Jei perskaitę apie naują nusikaltimą visų pirma pagalvojame apie policijos ir teismų pareigas, tai anuomet pačios teisėsaugos institucijos buvo pateikiamos kaip priešas, kurio reikia saugotis.
Skaitykite toliau