„America first“ agitavo Trump’as, „Liberali Lietuva pirmiausia!“ šūkiu pasitinkam naujus liberalų pirmininko rinkimus. Deja, dėl suprantamų priežasčių, partijos pirmininko rinkimų diskusija šiandien pasisukusi apie mūsų organizacinę struktūrą, lygiavertį narių įtraukimą, skaidrumą, bet ne liberalų misiją Lietuvai.
Be abejo – kaip ir visose partijose – Liberalų sąjūdyje visąlaik buvo skaidymasis į „savus“ ir „kitus“. Kažkada ir pats aktyviai siūliau kelis veiksmus, kaip politinė partija galėtų „generuoti“ daugiau rezultatų, tapti labiau įtraukianti (pavyzdžiui, kaip perorganizuoti komitetus, aktyviau –bendrauti su nariais ar kaip užtikrinti veiklos viešumą).
Tačiau, turiu pripažinti, kad efektyvi organizacija yra tik antraeilis dalykas šalia aiškios vienijančios liberalios minties, aiškaus liberalo identiteto. Šiandien kiekvienas Liberalų sąjūdžio narys yra šventai įsitikinęs esąs liberalas, nors kiekvieno samprata apie liberalizmą gali būti gerokai skirtinga. Vienas už narkotikų ir prostitucijos legalizavimą, kitas – prieš. Bet mes, liberalai, toleruojame nuomonių skirtumus – nes įvairovė jėga.
Gal todėl sunku suvienyti liberalus, kad jie kalbėtų vienu balsu? Gal todėl kartais sunku paaiškinti rinkėjui, o kuo išskirtinė ta „liberalų darbotvarkė“? „Liberalų“ atsiranda net ir pas konservatorius (kai jie ima agituoti už narkotikų legalizavimą), pas socialdemokratus, kurie ‘pramuša’ naują darbo kodeksą, ar pas valstiečius, kurie reformuoja miškų urėdijas.
Kiekviena partija kritikuoja didelius mokesčius, kovą su biurokratija, kvailus draudimus. O aiškių kriterijų, kaip atskirti, kuris siūlymas yra „konservatoriškai liberalus“, „liberaliai liberalus“ ar „pernelyg liberalus“ – nėra. Todėl liberalų pasiūlymams lengva „susivelti“ su kitų partijų šūkiais, o vienintelė išeitis – lenktyniauti, kad mūsų pasiūlymai legalizuoti narkotikus būtų labiau liberalūs nei kitų partijų pasiūlymai.
Skaitykite toliau →
