Išgyvendiname rinkliavas darželiuose!

Rugpjūčio 30 d  miesto Taryboje formaliai įtvirtinome, kad valstybiniai darželiai neturi teisės inicijuoti rinkliavų iš tėvų. Tai spraga, kuri seniai turėjo būti panaikinta, jei tik miesto darželiai iki tol būtų tinkamai finansuojami.

Jau nuo 2016 metų Vilniaus mieste darželiams skiriamos lėšos ženkliai padidėjo, o lyginant su 2015 – išaugo net pusantro karto. Apart tokių elementarių dalykų, kaip darbo užmokestis ir komunalinės paslaugos, Vilniuje pagaliau skiriamas konkretus finansavimas grupių aplinkai ir ugdymo poreikiams. Pavyzdžiui, yra numatyta, kad 2017 m. bus skiriama po 68 eurus vienam vaikui: po 5 eurus patalynei atnaujinti, po 45 eurus – kanceliarijai, ūkinėms, higienos prekėms ir po 18 eurų kitoms būtinoms išlaidoms.

Pastaba: pateikti pokyčiai apima Vilniaus m. savarankiškas lėšas. Įskaičiavus iš valstybės biudžeto ir iš tėvų mokesčio gaunama finansavimą, valstybinių darželių išlaikymui reikia apie 80 mln. eurų kasmet.

Skaitykite toliau

Kaimynijų programa: kas tai ir kam ji skirta

Be jau kurį laiką vykstančių kiemų asfaltavimo, remonto darbų, liepos 26 d. Vilniaus m. savivaldybėje atlikome dar vieną žingsnį padedant daugiabučiams tvarkytis savo aplinką – patvirtinome kaimynijų programą. Tai ambicinga programa, kuriai, jei visos miesto kaimynijos joje sudalyvautų, prireiktų 100 mln. eurų. Pateikiu keletą programos pakeitimų (pasiūlytų pačių daugiabučių atstovų mūsų susitikime), pagrindinius klausimus / atsakymus ir išvardinu tolimesnius žingsnius programos įgyvendinime.

Šiai programai aptarti susitikome su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais – esu dėkingas už konstruktyvią diskusiją ir pastabas dėl paruoštos kaimynijų programos. Ši programa visiškai nauja ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Natūralu, kad jai įsibėgėti reikės laiko, greičiausiai bus reikalingi jos pakeitimai. Tačiau jau susitikime aptarėme ir pasiūlėme keletą programos patobulinimų. Kuriuos siūlymus nutarėme įtraukti, apibendrinu lentelėje. Skaitykite toliau

Jūsų laiptinėje pakeitė veikiančią lemputę? Arba daugiabučių namų administravimo ypatumai..

Vilniuje yra 1,724 namai, kurie administruojami bendrijų, 4,107 namai, administruojami namų administratorių, ir dar 366 įvairių kitų administravimo formų namai (Jungtinės veiklos valdymo forma, statybos bendrijos, ir t.t.).

Kiekvienais metais į savivaldybę plūsta skundai dėl daugiabučių valdymo.  Skundžiasi ir dėl bendrijų (203 skundai per 2016 m.), ir dėl administratorių (919 skundų) veiklos. Per daug kainavo langų valymas, neteisingai apskaičiuotas remonto mokestis, drėgmė garaže, stogo remonto darbai, nereikalingi darbai ir dar maždaug 100 skirtingų (ir tuo pačiu – labai panašių) skundų priežasčių. Šiek tiek detalesnę apžvalgą jau esu padaręs anksčiau.

Skaitykite toliau

Kiek turi kainuoti valstybinės žemės nuoma?

Kiek turi kainuoti valstybinės žemės nuoma?

Remianti įstatymu valstybinė žemė turi būti išnuomojama (arba parduodama) aukcione. Patrauklaus žemės sklypo nuomos kaina išauga, valstybė gauna tinkamą grąžą iš savo bendro turto. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje niekas nepamena tokio atvejo, kuomet žemė buvo išnuomota aukcione. To priežastis – dar nebaigta žemės reforma grąžinant žemę jos savininkams natūra. Tačiau įstatymas numato išimtį, kuomet valstybinė žemė gali būti išnuomota be aukciono – jei žemė reikalinga pastatui aptarnauti arba jei tai – nedidelis įsiterpęs žemės ruožas. Ir šia išimtimi yra naudojamasi.

Žalgirio stadionas (nuotrauka iš Wikipedia)

Skaitykite toliau

Ar turime Vilniuje statyti daugiau dangoraižių?

Tik prieš kelias dienas Vilniaus m. taryboje pateiktas klausimas dėl naujo dangoraižio statybos šalia ‘Lietuvos’ viešbučio, t.y. dar žinomo ‘Libeskindo’ pastato. Surengėme šiuo klausimu viešą pasitarimą, atėjo tiek šio sprendimo priešininkai, aktyvūs visuomeninkai, tiek besidomintys architektai.

Po susitikimo gavau vieną išsamų architekto laišką, kuris iš tiesų man patiko ir gana tiksliai atspindi svarbiausius šio sprendimo niuansus. Su jo leidimu, dalinuosi visu gautu laišku:


Skaitykite toliau

Ar reikia prisidėti prie gerų idėjų įgyvendinimo?

Jeigu galvojate, kad geras idėjas lengva įgyvendinti – labai klystate. Idėjos neužtenka. Pirmiausia turi tą idėją patikrinti, nušlifuoti, įvertinti – pažiūrėti, ar kitos šalys jau taip darė, gal nedarė, kas joms pasisekė, kas – ne.

Labai reta iniciatyva išlieka gyvybinga ilgą laiką. Tačiau negalima tiesiog pasišvaistyti geromis idėjomis ir po pusmečio jas užmiršti. Bet gerų iniciatyvų palaikymas, priminimas ir vystymas reikalauja daug laiko, didelio žmonių indėlio, viešumo, o tai reiškia – lėšų. Skaitykite toliau

Sumažinome Vilniaus skolą. Ir kas iš to?

Per du metus nuo 2015 m. balandžio iki 2017 m. balandžio Vilniaus skola sumažėjo 25%, t,y, 105 mln. eurų, o su visais kreditoriais yra atsiskaitoma laiku. Tačiau yra komentatorių, kurie šypsosi į ūsą – ‘na ir kas, kad sumažinote skolas, mums nuo to nei šilta, nei šalta. Ar ne geriau užlopyti kelius ar nuveikti gerus darbus vilniečiams?’ Štai čia atėjo metas paaiškinimui, kodėl būtų buvę šalta, jei ji nebūtų buvusi sumažinta.

Vilniaus miesto skolos dydisŠaltinis: http://atviras.vilnius.lt/finansai/skola

Skaitykite toliau

Ar Vilnius per didelis Lietuvai?

Žmonių (ypač politikų) noras apeiti ekonomikos dėsnius tikrai stebina. Lietuvoje ne taip seniai subsidijavome saulės elektrines. Rezultatas – viduryje pievų, kurios galėtų būti naudingesnėms grūdinėms kultūroms auginti, pristatyta daug neatsiperkančių saulės elektrinių, kurių išlaikymą apmoka visi vartotojai. Arba, galime prisiminti, kaip neseniai buvo subsidijuojamas biokuras – kol valdininkai susiprato, kad remdami grūdų auginimą biokurui jie sukelia maisto kainas.

Vienas panašus politikų subsidijų taikinys, vis garsiau girdimas ir Lietuvoje, yra didelių miestų baimė. Karts nuo karto pasigirsta aimanavimų, neva tai Vilnius nusiurbia regionų žmones, kad Lietuvoje liks 2.5 miesto, o regionuose – vien apleistos sodybos. Todėl vyriausybė skelbia planus apmokėti būsto išlaidas regionuose, iškelti ministerijas, dar pasigirsta siūlymai priverstai siųsti dirbti medikus į regionus ir daug kitų sprendimų.

Tačiau ar iš tiesų Vilnius neproporcingai užgožia regionus? Ar ir vėl, jog veltui švaistome biudžeto lėšas subsidijoms, kurios vis tiek nepadės gyventojų atkelti į regionus, susiprasime tik po fakto?

Skaitykite toliau

Kuo panaši Lietuva ir Nigerija?

(publikuota 15min.lt)

Lagosas – didžiausias Nigerijos miestas, galbūt net didžiausias Afrikoje. Niekas iš tiesų net nežino, kiek Lagose gyventojų. 2006 metų nacionalinio gyventojų surašymo metu Lagose buvo devyni milijonai gyventojų. Tačiau miestas su tuo nesutiko – padarė savo atskirą surašymą, anot kurio mieste buvo 17 mln. (!) gyventojų.

Kodėl kilo toks ginčas?

Skaitykite toliau

Išleidome 280 mln. eurų gatvėms. Laikas dviračiams?

Per pastaruosius 20 metų viena nepaneigiamai liudija mūsų gyvenimo sąlygų pagerėjimą. Tai – sparčiai augantis automobilių skaičius. Jei prieš dvidešimt metų visi žinojome, ką reiškia įsigrūsti į sausakimšą autobusą, tai šiandien visi vilniečiai žino, ką reiškia leisti laiką automobilių spūstyse. Anot Vilniaus plano specialistų, 1993 m. 11% kelionių Vilniuje vykdavo automobiliu, 2011 m. – 38%.

Dažnai pasigirsta aimanavimas, kad Vilniaus transporto infrastruktūros plėtra beviltiškai atsilieka nuo poreikių. Tiesą sakant, nesu dėl to tikras – skaičiai rodo, kad kasmet investuojame milžiniškas lėšas į Vilniaus transporto pralaidumo didinimą. Lentelėje matome pačius brangiausius Vilniaus projektus per 2010-2016 metus.

10 didžiausių Vilniaus m. transporto infrastruktūros projektų

ProjektasAsignavimų per 2010-2016 metus (eurai )
Vakarinio aplinkelio III etapas (nuo Ozo g.)94.441.425
Vakarinio aplinkkelio II etapas (nuo L. Asanavičiūtės g. iki Ozo g.)56.650.313
Vakarinio aplinkkelio 1A etapas (Lazdynų tilto rekonstrukcija)39.282.582
Vakarinio aplinkkelio I etapas (nuo Oslo g. iki L. Asanavičiūtės g.)32.293.762
IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis (projektavimas ir statyba)17.150.979
Geležinio Vilko gatvės nuo A.Goštauto gatvės iki M.K.Čiurlionio gatvės rekonstravimas15.640.758
Gariūnų gatvės ir Gariūnų tilto rekonstrukcija13.888.091
Žirnių gatvės ir Minsko plento (iki miesto ribos) rekonstravimas7.012.830

Žirnių g. ir S. Dariaus ir S. Girėno g. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas
2.362.813
Linkmenų-Žalgirio-Geležinio Vilko g. rekonstrukcija1.874.859

Skaitykite toliau