Algos kyla, o kaip vargšai, taip vargšai

Toks nelabai paguodžiantis:) Ir gal truputį akivaizdus, bet tik tada akivaizdus, kai pamatai konkrečius skaičius.

Pastebim kartais, kad algos kyla. Ir Lietuvoje gyvenimas gerėja. Ir jau kad mūsų BVP/gyventojui artėja ES vidurkio. O Vilniuje jau gyvenam taip gerai, kaip Prancūzijos regione (sklandė toks palyginimas internetuose). Jei girdėjote, Vilniaus apskritis net taps atskiru regionu, kad pasimatytų, kad likusi Lietuva prastai gyvena ir vis dar ES paramą gautų. 

O klausimas toks – vat algos kyla, o kaip gyvenam skurdžiai tai taip ir gyvenam? Šį kartą už akių užkliuvo Credit Suisse Global Wealth Report 2017, kuris gal kiek užsklandą praskleis.

Šaltiniai Credit Suisse Global Wealth report 2017 ir Eurostat

Skaitykite toliau

Išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatai

Vilniaus mieste, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą, patvirtinome naujus Seniūnaičių sueigos nuostatus ir Išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatus. Siekiant kuo daugiau vietos bendruomeninių organizacijų įtraukti į sprendimų priėmimą išplėstinėje seniūnaičių sueigoje sprendžiamojo balso teise dalyvauti galės ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys vietos bendruomeninių organizacijų atstovai. Taip pat išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai. Atnaujinti nuostatai pateikiami žemiau.

Skaitykite toliau

Biudžetas 2018

Naujus 2018 Vilnius pasitinka ne tik Europos susižavėjimo sulaukusia Šv.Kalėdų eglute. 2018-ieji – ekonominio pakilimo, bet tuo pačiu ir sudėtingi metai Vilniui. Miesto biudžetas bus rekordiškai didelis – augant atlyginimams ir daugėjant dirbančių žmonių, auga gyventojų pajamų mokesčio surinkimas.

Vilniaus miesto biudžetą detaliai galite išsinagrinėti čia

Skaitykite toliau

Kelios mintys apie laisvę X Liberalų Sąjūdžio suvažiavimui artėjant

„America first“ agitavo Trump’as, „Liberali Lietuva pirmiausia!“ šūkiu pasitinkam naujus liberalų pirmininko rinkimus. Deja, dėl suprantamų priežasčių, partijos pirmininko rinkimų diskusija šiandien pasisukusi apie mūsų organizacinę struktūrą, lygiavertį narių įtraukimą, skaidrumą, bet ne liberalų misiją Lietuvai.

Be abejo – kaip ir visose partijose – Liberalų sąjūdyje visąlaik buvo skaidymasis į „savus“ ir „kitus“. Kažkada ir pats aktyviai siūliau kelis veiksmus, kaip politinė partija galėtų „generuoti“ daugiau rezultatų, tapti labiau įtraukianti (pavyzdžiui, kaip perorganizuoti komitetus, aktyviau –bendrauti su nariais ar kaip užtikrinti veiklos viešumą).

Tačiau, turiu pripažinti, kad efektyvi organizacija yra tik antraeilis dalykas šalia aiškios vienijančios liberalios minties, aiškaus liberalo identiteto. Šiandien kiekvienas Liberalų sąjūdžio narys yra šventai įsitikinęs esąs liberalas, nors kiekvieno samprata apie liberalizmą gali būti gerokai skirtinga. Vienas už narkotikų ir prostitucijos legalizavimą, kitas – prieš. Bet mes, liberalai, toleruojame nuomonių skirtumus – nes įvairovė jėga.

Gal todėl sunku suvienyti liberalus, kad jie kalbėtų vienu balsu? Gal todėl kartais sunku paaiškinti rinkėjui, o kuo išskirtinė ta „liberalų darbotvarkė“? „Liberalų“ atsiranda net ir pas konservatorius  (kai jie ima agituoti už narkotikų legalizavimą), pas socialdemokratus, kurie ‘pramuša’ naują darbo kodeksą, ar pas valstiečius, kurie reformuoja miškų urėdijas.

Kiekviena partija kritikuoja didelius mokesčius, kovą su biurokratija, kvailus draudimus. O aiškių kriterijų, kaip atskirti, kuris siūlymas yra „konservatoriškai liberalus“, „liberaliai liberalus“ ar „pernelyg liberalus“ – nėra. Todėl liberalų pasiūlymams lengva „susivelti“ su kitų partijų šūkiais, o vienintelė išeitis – lenktyniauti, kad mūsų pasiūlymai legalizuoti narkotikus būtų labiau liberalūs nei kitų partijų pasiūlymai.

Skaitykite toliau

Kaip mes juos išmetėm

Ar esate kada nors bandę gyventi su išsiskirti norinčia žmona (arba vyru)? Kuris, viena vertus, bendraujant net neslepia, kad nori išsiskirti, bet taip pat nenori viešai pirmas pasakyti, jog nori skirtis. Aš nebandžiau. Bet galiu papasakoti, kaip toks gyvenimas atrodo politikoje. Skaitykite toliau

Išgyvendiname rinkliavas darželiuose!

Rugpjūčio 30 d  miesto Taryboje formaliai įtvirtinome, kad valstybiniai darželiai neturi teisės inicijuoti rinkliavų iš tėvų. Tai spraga, kuri seniai turėjo būti panaikinta, jei tik miesto darželiai iki tol būtų tinkamai finansuojami.

Jau nuo 2016 metų Vilniaus mieste darželiams skiriamos lėšos ženkliai padidėjo, o lyginant su 2015 – išaugo net pusantro karto. Apart tokių elementarių dalykų, kaip darbo užmokestis ir komunalinės paslaugos, Vilniuje pagaliau skiriamas konkretus finansavimas grupių aplinkai ir ugdymo poreikiams. Pavyzdžiui, yra numatyta, kad 2017 m. bus skiriama po 68 eurus vienam vaikui: po 5 eurus patalynei atnaujinti, po 45 eurus – kanceliarijai, ūkinėms, higienos prekėms ir po 18 eurų kitoms būtinoms išlaidoms.

Pastaba: pateikti pokyčiai apima Vilniaus m. savarankiškas lėšas. Įskaičiavus iš valstybės biudžeto ir iš tėvų mokesčio gaunama finansavimą, valstybinių darželių išlaikymui reikia apie 80 mln. eurų kasmet.

Skaitykite toliau

Kaimynijų programa: kas tai ir kam ji skirta

Be jau kurį laiką vykstančių kiemų asfaltavimo, remonto darbų, liepos 26 d. Vilniaus m. savivaldybėje atlikome dar vieną žingsnį padedant daugiabučiams tvarkytis savo aplinką – patvirtinome kaimynijų programą. Tai ambicinga programa, kuriai, jei visos miesto kaimynijos joje sudalyvautų, prireiktų 100 mln. eurų. Pateikiu keletą programos pakeitimų (pasiūlytų pačių daugiabučių atstovų mūsų susitikime), pagrindinius klausimus / atsakymus ir išvardinu tolimesnius žingsnius programos įgyvendinime.

Šiai programai aptarti susitikome su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais – esu dėkingas už konstruktyvią diskusiją ir pastabas dėl paruoštos kaimynijų programos. Ši programa visiškai nauja ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Natūralu, kad jai įsibėgėti reikės laiko, greičiausiai bus reikalingi jos pakeitimai. Tačiau jau susitikime aptarėme ir pasiūlėme keletą programos patobulinimų. Kuriuos siūlymus nutarėme įtraukti, apibendrinu lentelėje. Skaitykite toliau

Jūsų laiptinėje pakeitė veikiančią lemputę? Arba daugiabučių namų administravimo ypatumai..

Vilniuje yra 1,724 namai, kurie administruojami bendrijų, 4,107 namai, administruojami namų administratorių, ir dar 366 įvairių kitų administravimo formų namai (Jungtinės veiklos valdymo forma, statybos bendrijos, ir t.t.).

Kiekvienais metais į savivaldybę plūsta skundai dėl daugiabučių valdymo.  Skundžiasi ir dėl bendrijų (203 skundai per 2016 m.), ir dėl administratorių (919 skundų) veiklos. Per daug kainavo langų valymas, neteisingai apskaičiuotas remonto mokestis, drėgmė garaže, stogo remonto darbai, nereikalingi darbai ir dar maždaug 100 skirtingų (ir tuo pačiu – labai panašių) skundų priežasčių. Šiek tiek detalesnę apžvalgą jau esu padaręs anksčiau.

Skaitykite toliau